Kiekvieną diena bėgti ristele? „Tai netinkamas krūvis mano, 63 metų moters, raiščiams ir sausgyslėms“, – taip nusprendė rašytoja Amelie Fried per karantiną, paskelbtą dėl COVID-19 pandemijos. Tuomet jai teko keisti įprastą gyvenimo būdą. Autorė nusprendė, kad privalo kasdien išeiti pasivaikščioti, nes tik taip išsaugos tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Atsisakiusi bėgimo ristele A.Fried pasirinko ėjimą su šiaurietiškomis lazdomis. Ir šiai, kaip šmaikštauja autorė, senjorų pramogai liko ištikima. 2020-aisiais ji pėsčiomis įveikė 1500 km. Rašytoja sako, kad šis sportas padėjo nuslopinti neigiamas mintis, susigrąžinti dvasinę ramybę.
Išmintinga vokiečių rašytojos nuostata. Tik kasdien fiziškai aktyvus žmogus ilgam lieka sveikas tiek psichologiniu, tiek fiziniu požiūriu.
Nuolatinis judėjimas, pavyzdžiui, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, daro teigiamą poveikį rankų, nugaros raumenims, širdies ir kraujagyslių sistemai, suteikia svarią pagalbą tokių ligų kaip diabetas ir vėžys atveju, teigia kardiologijos ir sporto medicinos specialistai, remdamiesi savo darbo patirtimi.
Pagerėja širdies darbas ir gyvenimo kokybė, stiprėja imuninė sistema. Kada pradėti vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis? Amžius nesvarbu – judėjimas visada naudingas, nes padeda ilgiau išlikti sveikiems, energingiems.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais vien Europoje nuo judėjimo stokos pasekmių miršta milijonas žmonių.
Dėl to 150 min. fizinė veikla per savaitę – minimumas. Tiems, kurie nesilaiko tokios rekomendacijos, vertėtų atsižvelgti į moksliniais tyrimais pagrįstas išvadas.
Kardiologijos ir sporto medicinos specialistų įsitikinimu, svarbi kiekviena aktyvios fizinės veiklos minutė. Esama duomenų, kad vos 15 minučių judėjimo kasdien mirtingumą sumažina 14 proc., ir tai prailgina gyvenimo trukmę trejus metus.
Ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis – idealus sportas. Jo lengva išmokti, nereikia konkretaus treniruočių tvarkaraščio, planuoti laiko, vaikščioti galima visus metus ir nesvarbu, kur – paplūdimyje, kalnuose ar mieste. Galima eiti vienam (-ai), o žingsniuojant su draugais kalbėtis įdomiomis temomis, kvėpuoti grynu oru, grožėtis gamta ar naujais miesto statiniais. Vaikščioti miškinga vietove maloniau, nes gamta suteikia ramybės ir slopina stresą, kurio šiuolaikiniame gyvenime apstu.
Turintys sąnarių, širdies ar plaučių problemų, aukštą kraujospūdį ar sergantys diabetu gali drąsiai vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Net turėtų tai daryti.
Vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie ilgesnį laiką neužsiėmė fizine veikla, prieš pradedant sportuoti reikėtų dėl krūvio pasikonsultuoti su gydytoju.
Pradedantieji jau po dviejų savaičių pastebi, kad jų raumenys tampa stipresni, o vaikščioti lengviau. Širdies ir kraujagyslių sistemai reikia šiek tiek daugiau laiko, kol tampa pajėgesnė, bet šio sporto aistruolių savijauta tampa kur kas geresnė jau po trijų savaičių.
Iš pirmo žvilgsnio vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis gana paprastas. Vis dėlto pradedantieji teigia, kad tam reikia įgūdžių. Žingsnių dažniui, pasirėmimui lazda, rankų judesiams suderinti reikia šiek tiek treniruočių.
Darant žingsnį keliama priešingos pusės ranka, kita atlenkiama atgal. Bet rankos nėra keliamos iki krūtinės, jos atpalaiduotos. Galva laikoma tiesiai, viršutinė kūno dalis pasvirusi į priekį.
Žiūrima ne į kojas, o į priekį. Tuomet galva ir krūtinė visada būna ištiestos. Bet specialistai įspėja: tie, kurie žingsniuoja pernelyg tiesiai, gali jausti skausmus apatinėje nugaros dalyje.
Rankas per alkūnę reikia sulenkti 90 laipsnių kampu. Riešas juda nedaug, taip saugomi sąnariai. Lazdos pasvirusios 40–60 laipsnių kampu. Atsistūmimas nuo žemės daromas tada, kai lazdos galas yra einančiojo žingsnio viduryje.
Lazdą reikia paleisti prieš ją patraukiant į priekį – dėl kilpos ji neišslysta. Lazda nenukrinta ant žemės ir naudojant specialias šiaurietiškam ėjimui pritaikytas pirštines, prie kurių lazda tiesiog prisegama.
Tie, kurie nepaleidžia lazdos iš rankos, yra nuolat įsitempę ir dėl to turi daugiau problemų dėl kaklo nei anksčiau.
Eiti su šiaurietiškomis lazdomis reikia ir nemažai ištvermės, todėl per dieną patariama žingsniuoti 30–120 min.
Ko reikia prieš startą?
Norint vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis svarbu atkreipti dėmesį į keletą detalių. Svarbu lazdos ilgis, kurį lemia žingsnis ir ūgis. Jau sportuojantys gali vaikščioti su ilgesnėmis, o tiems, kurių judėjimas apribotas dėl kelio ar klubo problemų, reikia trumpesnių.
Norint apskaičiuoti lazdų ilgį, savo ūgį reikėtų padauginti iš 0,7. Jei ūgis 170 cm, reikalinga bent jau 120 cm ilgio lazda. Šiaurietiško ėjimo lazdos būna vientisos arba teleskopinės. Pastarųjų ilgį galima reguliuoti.
Lazdų kokybė priklauso nuo anglies pluošto kiekio. Esant mažesniam lazdos tinkamai nesušvelnina atsispyrimo, greičiau lūžta, lengvai trupa. Einant asfaltuotais takeliais ant metalinių galiukų galima uždėti sintetines pagalvėles, tuomet nebus garsaus bildesio į dangą.
Vaikščiojant su šiaurietiškomis lazdomis galima avėti bėgimo batelius. Jie yra elastingi, suteikia tvirtą kulno atramą, tinka bet kokiomis aplinkybėmis. Bet bėgimo bateliai nesuteikia tinkamos pado atramos.
O kaip dėl žygio batų? Juk jų aukštas aulas apsaugo koją, bet ji įtvirtinama per stipriai. Labai svarbu tinkamas avalynės padas. Nuo pernelyg kieto pavargstama, gali skaudėti pėdas arba tykoti traumos. Padas negali būti ir pernelyg plonas.
Sporto medicinos specialistai pataria apsilankyti specializuotose sporto prekių parduotuvėse ir dėl batų modelio kreiptis patarimo į pardavėją. Batus reikia pirkti kiek didesnius, nes dėl nuovargio kojos patinsta.
Pradedantiesiems patariama nešioti pulso matuoklį. Tuomet žinomas krūvis ir galima sąmoningai treniruotis, nes kūnas nesusiduria su per daug iššūkių, o gal jų būna per mažai.
Mūvint vilnones kojines – ne per storas ar plonas – ne taip greitai pritrinama pūslių. Reikia vilkėti kvėpuojančius drabužius. Nuo judėjimo kūnas įkaista, prakaitas susigeria į drabužius, jie tampa drėgni ir prilimpa prie odos. Dėl to galima peršalti ir susirgti.
Vilkint kvėpuojančius drabužius prakaitas prasiskverbia pro audinį ir išgaruoja. Tinkama apranga ir avalynė leidžia ėjimu su šiaurietiškomis lazdomis mėgautis 365 dienas per metus. Geriausia būtų tuojau pat po darbo, nes sugrįžus namo norisi pasilepinti ant sofutės.
Ši sporto šaka naudinga visiems – tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems. Einant su šiaurietiškomis lazdomis dirba 90 proc. raumenų, visi rankų ir nugaros raumenys.
Sporto medicinos specialistų darbo praktika parodė, kad per ėjimą su šiaurietiškomis lazdomis sudeginama daugiau kalorijų nei paprasto pasivaikščiojimo metu. Daugiausia deginami vidaus organų ir pilvo riebalai. Dėl to turėtų suklusti dailiosios lyties atstovės.
Gryname ore organizmas pasisavina daugiau deguonies, pagerėja ir miego kokybė. Bet, kaip ir kūno rengybos klube, nereikia pamiršti geriamojo vandens. Juk tuomet greičiau sudeginami riebalai.
Šaknys – Suomijoje
Vargu ar daugelis žino, kad šiaurietiškas ėjimas atsirado Suomijoje 10-ojo dešimtmečio viduryje. Tai šalies fizioterapeutų slidininkams sukurta sporto šaka. Vėliau ja susidomėjo mokslininkai, atliko tyrimus, aprašė ir įvertino šios fizinės veiklos naudą.
Vėliau ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis išpopuliarėjo Švedijoje, Norvegijoje, paskui Vokietijoje, Danijoje. Kadangi šis sportas buvo sukurtas Skandinavijoje, jam prigijo pavadinimas „šiaurietiškas ėjimas“ – „Nordic Walking“.
Bet ėjimas su lazdomis neturi nieko bendra su vikingais ar romantiškais pasakojimais, padavimais apipinta Skandinavijos istorija. Pastaruoju metu šis sportas vis populiaresnis ir Lietuvoje.
Pamėgo ir garsenybės
Buvusi Vokietijos dailiojo čiuožimo atstovė, Europos, pasaulio ir olimpinė čempionė Katarina Witt (56 m.) rengia ir dalyvauja „Charity Walking“. Tai vaikščiojimai su šiaurietiškomis lazdomis, kurių šūkis „Walking tut Gute (es)“ („Ėjimas naudingas, daro gerus darbus“). Šio sporto rėmėjų pinigai skiriami K.Witt labdaros fondui, kuris padeda negalią turintiems vaikams ir jaunimui.
Holivudo žvaigždė Kate Hudson (43 m.) stengiasi į visus susitikimus eiti pėsčiomis. Ausinės, muzika – ir pirmyn!
Buvę Vokietijos kalnų slidininkai Christianas Neureutheris (72 m.) ir jo sutuoktinė Rosi Mittermaier (71 m.) – žymiausi ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis atstovai. Apie šį sveikatinimo būdą pora parašė knygą „Nordic Walking“ („Šiaurietiškas ėjimas“).
Dviejų olimpinių aukso medalių laimėtoja, Europos ir pasaulio čempionė vokiečių lengvaatletė Heike Drechsler (57 m.) – ėjimo su šiaurietiškomis lazdomis aistruolė.
Garsaus atlikėjo ir aktoriaus Justino Timberlake’o (41 m.) žmona Holivudo žvaigždė Jessica Biel (40 m.) pėsčiomis įveikia ilgus nuotolius. Pavyzdžiui, įkopė į Kilimandžarą (5895 m) – aukščiausią Afrikos kalną.
Aktorė Gabija Jaraminaitė (49 m.) sako, kad po spektaklių jai padeda atsipalaiduoti miegas, buvimas su artimais žmonėmis ir gamta: „Mėgstu šiaurietišką ėjimą, pasivaikščiojimus, tenisą. Judėjimas, sveika mityba padeda jaustis geriau.“
Dainininkė Nijolė Pareigytė-Rukaitienė (37 m.) su šiaurietiškomis lazdomis vaikščiojo net ir nėštumo laikotarpiu.
Dainininkė Ingrida Martinkėnaitė (43 m.) šį sportą vadina tokiu, kuriam nereikia ypatingo pasirengimo. „Jei mėgstate vaikščioti, šios stebuklingos lazdos gali tapti nepamainoma pasivaikščiojimų dalimi“, – teigia aktyvų gyvenimo būdą propaguojanti atlikėja.
Šiaurietiškas lazdas išbandžiusi atlikėja Augustė Vedrickaitė (36 m.) taip pat liko sužavėta: „Trejus metus gyvenau Norvegijoje, kur nuolat matydavau šalies gyventojus – nuo mažo iki didelio – vaikščiojančius su šiaurietiškomis lazdomis. Kol nepabandžiau, net neįsivaizdavau, koks jis veiksmingas, – po treniruotės pajutau, kad tikrai dirbo visi raumenys, ne tik nugaros ir rankų, kaip galėtų atrodyti iš pirmo žvilgsnio.“
