Maža raudona dėžutė įgudusiais judesiais, kuriuos įvaldę visi „Cartier“ papuošalų dirbtuvių darbuotojai, įvyniojama į baltą, ploniausią dovanų popierių, kuris apjuosiamas raudona šilkine juostele.
Pabaigoje iš pašildyto raudono vaško suformuojamas antspaudas vertingą papuošalą padaro dar labiau išskirtinį.
Raudona auksiniais apvadėliais padailinta dėžutė reiškia daugiau nei vien gražią pakuotę. Tai neblėstančios legendos išraiška. Kiekvienas, sulaužęs vaškinį antspaudą, numano, kad dėžutėje guli papuošalas, turintis ilgą istoriją.
Jokia kita juvelyrikos ir laikrodžių bendrovė nėra siejama su tokiais gaminiais, kurių nesenstantis, laikui nepavaldus dizainas ir per daugelį dešimtmečių neprarado savo spindesio, išskirtinumo.
„Kuriame ikoninio dizaino, kuris suformavo mūsų juvelyrikos stilių, pavyzdžius. Juk tai laikui nepavaldūs papuošalai, kurie gali būti perduodami iš kartos į kartą.
Šiuolaikiškumo ir paprastumo derinys daro mūsų dizainą nepakartojamą ir atpažįstamą“, – aiškina „Cartier“ Šiaurės Europos šalių vykdomasis direktorius Renaud Lestringant'as.
1819-ųjų pradžioje Paryžiuje parako degiklius gaminusio ir kuklias pajamas gavusio amatininko šeimoje gimė berniukas, kuriam buvo duotas Louis Francois vardas. Jis, dar būdamas mažas, rodė savo meninius gebėjimus.
Dėl to tėvas atidavė sūnų į Paryžiaus juvelyro Adolphe’o Picard’o globą. Būsimosios juvelyrikos įžymybės motina prieštaravo vyro sprendimui. Ji norėjo, kad sūnus perimtų savo tėvo darbą.
Louis Francois motina buvo įsitikinusi, kad parakas reikalingas visiems ir visada, o auksas – tik karaliams. Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo neteisi.
„Cartier“ istorija prasidėjo 1847-aisiais. Tuo metu nė 28 metų neturintis Louis Francois nusipirko savo mokytojo A.Picard’o dirbtuves, o po šešerių metų atidarė naujas prabangesnėje Paryžiaus vietoje.
L.F.Cartier pradėjus dirbti juvelyru, vieną papuošalą įsigijo princesė Mathilde, Prancūzijos imperatoriaus Napoleono III pusseserė.
Ši elito dama L.F.Cartier atvėrė duris į Paryžiaus ir pasaulio aukštuomenės sluoksnius. Ir jaunasis juvelyras iš paprasto vyruko tapo žvaigžde. Bet pasaulinį pripažinimą juvelyrikos namams pelnė įkūrėjo anūkas Louis Cartier.
Bendrovė 1899 m. persikėlė į Paryžiaus centre esančią Ru de la Pė (Rue de la Paix – Taikos gatvę), kurioje iki šiol įsikūrusi „Cartier“ būstinė. Būtent Louis pirmasis papuošalų gamybai pradėjo naudoti ne auksą ir sidabrą, o platiną, kuri kur kas stipresnė nei kiti metalai ir gali atlaikyti daugiau brangakmenių.
Girliandas primenantis diademų ir koljė dizainas sulaukė vis didesnio karališkųjų rūmų dėmesio.
1904 m. L.Cartier gavo savo pirmąjį oficialų Didžiosios Britanijos karaliaus Eduardo VII rūmų papuošalų tiekėjo patvirtinimą. Vėliau tapo ir Ispanijos, Siamo (nuo 1949 m. Tailandas. – Red.), Rusijos ir daugelio kitų šalių karališkųjų šeimų papuošalų tiekėju.
„Būdami karalių juvelyru ir juvelyrų karaliumi sukaupėme išskirtinį palikimą, kurį vertina ir mūsų klientai. Jie taps mūsų istorijos dalimi“, – sako R.Lestringant’as.
Karūną juvelyrikos namai „Cartier“ pelnė dėl išskirtinio dizaino.
1904-aisiais L.Cartier sukūrė pirmąjį juvelyrikos namų rankinį laikrodį vyrams „Santos de Cartier“. Po trylikos metų – keturkampį modelį „Tank“. Teigiama, kad jį sukurti įkvėpė vieno tankų išorė iš paukščio skrydžio perspektyvos. Šį laikrodį pamėgo ir nešiojo garsusis amerikiečių dailininkas Andy Warholas.
1924 m. pasirodė papuošalas „Trinity“, kurį sudarė trys susipynę slankiojantys žiedai iš geltonojo, baltojo ir rausvojo aukso. Jis iki šiol yra „Cartier“ asortimente.
„Mums pavyksta tobulėti su kiekvienos naujos kartos atėjimu. Sugebame likti šiuolaikiški, naujai perteikdami klasikinius prekės ženklo bruožus, įkvėpdami jiems laiko dvasios, pavyzdžiui, sukūrę rankinį laikrodį „Tank SolarBeat“, – sako R.Lestringant’as.
Apie tai, kad juvelyrikos namai „Cartier“ sugebėjo atitikti bet kurio laikotarpio reikalavimus ir skonį, byloja Jeanne Toussaint istorija. Ją 1933-iaisiais L.Cartier paskyrė kūrybine juvelyrikos namų direktore.
Gyvenimo džiaugsmu trykštanti belgė buvo patraukli, seksuali savo meto įžymybė. J.Toussaint su draugėmis, kurių viena buvo ir vėliau legendine mados dizainere tapusi Coco Chanel, mėgavosi naktiniu Paryžiaus gyvenimu.
J.Toussaint išvaizda buvo išskirtinė, jos pasirodymas viešumoje niekada nelikdavo nepastebėtas. Avėdama savo pamėgtus plokščius batelius, dažnai papuoštus spindinčiais kristalais, po Ru de la Pė įsikūrusios „Cartier“ parduotuvės erdves ji vaikščiojo itin tyliai. Taip tyliai, kad darbuotojai spėliojo, kur ji pasislėpusi. Dėl to J.Toussaint gavo „Panther Cartier“ („Cartier“ Panteros) pravardę.
Dirbdama kūrybine direktore ji galėjo įgyvendinti savo vizijas ir dėl to net išgelbėjo juvelyrą. Kilus pasaulio ekonominei krizei „Cartier“ atsidūrė arti bankroto slenksčio, nes net turtingasis sluoksnis neturėjo pinigų papuošalams. J.Toussaint įtikino L.Cartier pakeisti kolekciją. Nors J.Toussaint, kuri dirbo iki brandaus amžiaus, mirė 1978-aisiais, iki šiol visur dar jaučiama jos dvasia. Net naujųjų kolekcijų papuošalus sukurti įkvėpė ankstesni jos eskizai. Iki šiol daugelis „Cartier“ brangakmenių dar įstatyti taip, kad yra paslankūs. Tai J.Toussaint idėja.
„Cartier“ pavelde yra ir ketvirtojo dešimtmečio pradžioje J.Toussaint sukurta deimantais nusagstyta pantera, žaidžianti safyro kamuoliu.
Septintojo dešimtmečio pabaigoje išskirtinio dėmesio sulaukė „Love Bracelet“ – auksinė apyrankė, kurią galima atsegti tik pasinaudojus prie jos pridėtu atsuktuvu.
Iš pradžių papuošalas buvo parduodamas tik poroms. Bet prabangiausi pasaulio antrankiai buvo tokie populiarūs, kad garsūs Niujorko gydytojai savo rašomajame stale esą visuomet turėjo atsuktuvą, kad iki netikėtai skubios operacijos galėtų savo pacientes išvaduoti iš apyrankės.
Kita „Cartier“ sėkmė – aštuntajame dešimtmetyje sukurta „Juste un Clou“. Ši išlenktos vinies formos apyrankė tapo itin populiari.
„Mums nusišypsojo didžiulė laimė, kad sukūrėme ir išsaugojome šiuos nesenstančius kūrinius, kurie bus svarbiausių mūsų klientų gyvenimo akimirkų palydovai“, – sako „Cartier“ Šiaurės Europos šalių vykdomasis direktorius R.Lestringant’as.
Ir kiekviena šių akimirkų neatskiriamai susijusi su maža raudona aukso apvadėliais papuošta dėžute.
Parengė Ona Kacėnaitė
