– Kas jus įkvepia gyventi?
– Artimiausi žmonės ir nuolatinis noras tobulėti.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Dėmesį atkreipia tie žmonės, kurie yra autentiški, linkę permąstyti save bei savo įsitikinimus ir nesistengiantys perdėtai sukurti dirbtinio įvaizdžio.
– Koks patinka patiekalas?
– Kadangi nevalgau mėsos, tinka bet kokie žuvies patiekalai su daug daržovių. Taip pat patinka indiška virtuvė.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Gamtos po pavasario ar vasaros lietaus.
– Geriausia gauta dovana?
– Visos dovanos vaikystėje per Kalėdas – lego konstruktoriai, nuotolinio valdymo mašinėlės ir pan.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Jį galime susikurti tik mes patys.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Būtų sunku įsivaizduoti nors vieną dieną be įvairių skaitinių (knygų, straipsnių ir pan.).
– Kaip atsipalaiduojate?
– Mėgstu futbolą. Pačiam išbėgti į aikštę pavyksta vis rečiau, tačiau žiūrėti – didelis malonumas. Be to, tai padeda atitrūkti nuo darbų, nors futbole politikos atspalvių taip pat netrūksta.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Koncentravimasis tik į dalykus, kuriuos realiai galime pakeisti į gera.
– Blogiausias įprotis?
– Norėčiau rečiau rankose turėti išmanųjį telefoną.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Šiuo metu pradėjau naują etapą – universitete mokausi tarptautinio verslo subtilybių. Jis truks dar bent kelerius metus, tad siekiu augti šioje srityje. Ji puikiai dera ir papildo mano pirminį politikos mokslų ir tarptautinių santykių išsilavinimą.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Būtų įdomu pasikalbėti su buvusiu JAV prezidentu George’u Bushu jaunesniuoju, aptarti jo sprendimus, padariusius didelę įtaką Lietuvai (pavyzdžiui, mūsų šalies narystės NATO kelią). Taip pat visuomet itin malonu telefonu ar gyvai pabendrauti su prezidentu Valdu Adamkumi, kuris padarė didelę įtaką mano pasirinkimams (pradedant nuo studijų krypties).
– Jeigu nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Sąžiningu žmogumi toje srityje, kurią būčiau pasirinkęs. Tačiau būtų sunku įsivaizduoti, nes kelias, kuriuo einu, yra mano tikslas dar nuo mokyklos laikų.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Sunkiai įsivaizduočiau nuolatinį persikėlimą į kitą valstybę, tačiau tam tikrą tarpsnį nesunkiai įsivaizduočiau save JAV, kur jau gyvenau vienus metus. Tai lemia JAV svarba tarptautinėje politikoje, ekonomikoje, dėl to ši šalis yra traukos centras viso pasaulio talentams. Todėl gyvenimas ten būtų praturtinantis ir dinamiškas.
– Drąsiausias sprendimas?
– Nuolatos turiu pasiūlymų imtis naujos veiklos ir atsakomybių, tačiau kol kas lieku savo kelyje. Bet negaliu laikyti to drąsa, ypač dabar, kai matome daugybę žmonių, ryžtingai kovojančių už savo laisvę, valstybę ir vertybes. Manau, kad drąsiausias sprendimas manęs dar laukia ateityje.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Kelionė JAV su bičiuliais garsiuoju senuoju keliu „Route 66“ – tai leido pamatyti milžinišką šalį skirtingais geografiniais, kultūriniais, istorinės raidos ir net lingvistiniais pjūviais.
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Nors ir ne šaldytuve, namuose beveik visada galima rasti riešutų ir įvairių džiovintų vaisių ir uogų mišinių.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Mėgstu vaisius, bet saldumynų vartojimą tikrai reikėtų mažinti. Stengiuosi tobulėti šioje srityje.
– Mėgstamiausias posakis?
– „Gyvenimas yra nuolatinis savęs koregavimas, ypač jei kalbame apie mąstantį žmogų.“ (Leonidas Donskis)
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Išskirčiau vaikystėje dešimtis kartų perskaitytą Astridos Lindgren „Mažylį ir Karlsoną, kuris gyvena ant stogo“, taip pat Tony Judto „Pokarį“, kuriame erudito žvilgsniu ir elegantišku stiliumi nupieštas Europos paveikslas po Antrojo pasaulinio karo.
Filmai – „Liūtas karalius“ (senoji animacinė versija), „Daktaras Streindžlavas, arba Kaip aš nustojau jaudintis ir pamilau atominę bombą“, Stanley Kubricko klasika apie žmonijos balansavimą ties susinaikinimo riba dėl absurdiško nesusikalbėjimo, taip pat didžioji dalis Christopherio Nolano kūrinių, pvz., „Pradžia“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Stengiuosi ekologišką, tačiau jos nėra daug – nesunkiai telpa į skaidrų oro uosto maišelį.
– Meilė – tai...
– Dalykas, kurio nereikia apibūdinti, – jį reikia jausti, ir kiekvienas atvejis bus ypatingas.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Stengiuosi būti tas, kuris nesistengia primygtinai įrodinėti savo tiesų, – man svarbiau nuolat siekti kuo geriau suprasti mus supantį pasaulį ir Lietuvos vietą jame. Taip pat nepamiršti nuolat permąstyti savo mintis, vertybes, požiūrį... O kaip tai sekasi, tegu įvertina kiti.
