Greitosios mados gigantėje Helena įvairias pareigas atlieka daugiau nei 24 metus. Prieš tai dirbo... banke.
„Tik trumpą laiką. Užaugau nedideliame miestelyje Švedijos šiaurėje. Buvau jauna, norėjau persikelti į didmiestį – Stokholmą. Tad griebiausi pirmo pasitaikiusio geriausio darbo, bet po to iškart kreipiausi į „H&M“, – pasakoja ji.
Įsidarbinti buvo nelengva – prireikė net keturių pokalbių.
„Anuomet jie tikrai abejojo, ar verta mane priimti“, – nusišypso dabar aukščiausią postą bendrovėje užimanti H.Helmersson.
Studijavo ji ekonomiką, o „H&M“ pradėjo dirbti kontroliere. Tačiau ją visuomet labai domino mada.
„Mane itin sužavėjo „H&M“ verslo kultūra, dėl to tapau labai lojalia darbuotoja“, – prisimena H.Helmersson.
2015-aisiais ji buvo pasiųsta į Bangladešą dirbti gamybos vadybininke. Tuomet labai didžiavosi, kokią didelę įtaką bendrovė turėjo tokioje skurdžioje šalyje. Ir pasinaudojo, kaip pati sako, visomis savo galimybėmis, kad tekstilės industrijos sąlygos taptų geresnės.
Bangladeše ji atrado norą vadovauti žmonėms ir pastebėjo, kad turi gebėjimą bei galimybių tekstilės industriją pakeisti į pažangesnę. Helena tvirtai įsitikinusi, kad mada ir dizainas gali daryti teigiamą poveikį.
Dviejų 12 ir 16 metų vaikų motina su vyru ir vaikais kasdien kalbasi apie tai, kokiu būdu galima geriau apsaugoti pasaulį.
„Vaikai jau labai daug žino apie globalius ryšius, kur kas daugiau nei mes, kai mokėmės mokykloje“, – patikina ji.
Helena pabrėžia: greitoji mada nėra „H&M“ bendrovės verslo modelis.
„Bendrovė seniai pasuko nauju keliu. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad išgyvenę koronaviruso pandemiją supratome, jog visi sėdime vienoje valtyje ir privalome drauge įveikti bendrą iššūkį. Globalios sanglaudos poreikis išaugo. Tai padeda siekiant įgyvendinti pokyčius, kuriuos planuojame mados industrijos srityje.
Nekuriame greitosios mados drabužių, kuriais pora kartų apsirengiama, o paskui išmetama. Tai nėra tvaru. Mados bendrovės, kurios to neįsisąmonina, nebeilgai gyvuos. „H&M“ gamina prieinamos kainos, tvariai pagamintus madingus drabužius milijonams žmonių“, – teigia bendrovės vadovė.
Tačiau mados industrija daro didelę žalą aplinkai ir klimatui. Tekstilės pramonės įmonių išmetamo anglies dvideginio kiekis siekia 1,2 mlrd. tonų – daugiau nei tarptautinių skrydžių ir kruizinių laivų kartu sudėjus. Antras pagal dydį pasaulio tekstilės gamintojas „H&M“ – 17 mln. tonų.
Kad tai turi keistis, H.Helmersson suprato dirbdama Bangladeše.
„Kai pirmą kartą savo akimis matai, kaip iš gamybos proceso pašalinami chemikalai ir nuotekos, šis vaizdas nebepalieka ramybėje. Suvoki, kad to negali būti. Todėl jau daugelį metų sistemingai vykdome gaminių didesnio tvarumo planą ir kuriame madą, kuri neturi neigiamų pasekmių klimatui ir aplinkai“, – optimistiškai kalba ji.
Jos siekiai – ambicingi. Per ateinančius ketverius metus bendrovė ketina savo kolekcijose perdirbto pluošto dalį padidinti iki 30 proc., o išmetamų teršalų kiekį sumažinti 20 proc. Dar žada viso gamybos ciklo – pradedant dažymu, siuvimu ir baigiant transportavimu – išmetamų teršalų kiekį sumažinti 10 proc. Ir tai įmanoma?
Moteris įsitikinusi – taip. Bendrovė yra išleidusi vadinamąją tvarumo obligaciją, iš investuotojų surinko pusę milijardo eurų. Tokiu būdu bendrovė „H&M“ įsipareigoja iki 2025 m. pasiekti tvarumo plėtros tikslus. Jei nepasieks – privalės investuotojams mokėti dvigubai didesnes palūkanas.
Kalbant apie pinigus, 2020-aisiais H.Helmersson uždirbo apie 1,1 mln. eurų. Ir užsitikrino teisę, kad per trejus metus būtų galima nusipirkti 300 000 bendrovės „H&M“ akcijų už kainą, kuri yra kiek aukštesnė nei dabar jos vertė.
„Tai reiškia, kad tikiu bendrove. Tikiuosi, jog šis mano poelgis bus suprastas taip, kad tikrai siekiu tvarumo tikslų“, – paaiškina ji.
Tačiau sunku tokiais užmojais patikėti dar ir todėl, kad 2020-aisiais bendrovė naudojo perdirbtų pluoštų vos 6, o medvilnės – tik 2 proc. Kokiu būdu per penkerius metus pasieks 30, o iki 2040-ųjų – 100 proc.?
Visas viltis „H&M“ vadovė deda į „Circulose“ audinį. Jis pagamintas iš perdirbtų tekstilės atliekų. Jį daro bendrovė „Renewcell“, su kuria „H&M“ bendradarbiauja. Iš šių pluoštų ateityje ir ketinama gaminti milijonus drabužių.
„Štai megztinis, kuris pagamintas iš perdirbto nailono, vilnos ir poliesterio. Skiautinis džinsinis švarkas – šimtaprocentis senų drabužių ir tekstilės gaminys. Dar turime veganišką švarką, pasiūtą iš medžiagos, naudojamos vyno gamyboje. „H&M“ jau yra tarp didžiausių perdirbtos medžiagos pirkėjų“, – pasakoja Helena.
Anot jos, kompanija kruopščiai patikrina senus, perdirbti skirtus drabužius. Nepaisant nuodingų atliekų tikimybės, perdirbimas yra saugus ir patikimas.
„Pluoštai turi būti tinkamos kokybės ir ilgio, jų sudėtyje neturi būti jokių pavojingų likučių. Visa tai gamybos proceso dalis, jei siekiama viso patikimo ciklo“, – sako ji.
Didžiausioje „H&M“ parduotuvėje Stokholme sumontuotas įrenginys, kuris iš senų sportinių marškinėlių ar megztinių sukuria naujus. Tai vyksta taip: priekyje dedami seni ir skylėti, o iš apačios po kelių valandų ištraukiami nauji sportiniai marškinėliai. Per tą laiką senas drabužis susmulkinamas, verpiami nauji siūlai, jie dažomi, audžiami ir audinys susiuvamas. Įrenginys vadinasi „Loop“ – „Ciklas“. Ar tai ateitis?
„Šis įrenginys mane žavi. Nereikia chemikalų, papildomai vandens, nėra jokių atliekų. Parduotuvėje galima matyti visą gamybos procesą. Tokiu būdu klientus norime sudominti vadinamojo ciklo mada“, – džiaugiasi koncerno vadovė.
„H&M“ klientų programos narys už šiame įrenginyje perdarytą megztuką moka 100 Švedijos kronų (10 eurų). Jei nėra narys – 150 kronų (15 eurų).
Tiesa, yra daugiau nei 5000 bendrovės „H&M“ parduotuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį, tačiau Stokholme stovintis „Loop“ – kol kas vienintelis.
Tačiau Berlyno centre esančioje „H&M“ parduotuvėje galima nuomotis vakarėlių ir vakarines sukneles. Klientai gali atiduoti drabužius taisyti. Atiduodantys senus drabužius gauna papildomų taškų, kuriuos galima panaudoti ir sutaupyti įsigyjant kitą pirkinį. Yra dėvėtų drabužių, blusų turgaus daiktų skyriai, kavinė su sodu, norintys gali lankyti jogos pratybas. Ar taip „H&M“ įsivaizduoja apsipirkimą ateityje?
„Daug ką bandydami atsižvelgiame į tai, ko pageidauja mūsų klientai. Atrodo, kad koronavirusas pakeitė požiūrį į tvarumą. Klientai atneša senus drabužius, juos perdirbame, o tai – komandinis darbas.
Mūsų siekis – pateikti pasiūlymus, kurie pritaikyti atitinkamos vietovės klientams“, – sako H.Helmersson.
Pati Helena mielai mūvi „H&M“ prekės ženklo „Weekday“ džinsus iš šimtaprocentės ekologiškos medvilnės, sukirptus pagal jos matmenis. „Dabar jų siūlome vis daugiau. Džinsus galite pasimatuoti virtualioje erdvėje mūsų parduotuvėse“, – sako Helena.
Prie jų ji derina sportinius „Arket“ marškinėlius iš ekologiškos medvilnės, „H&M“ švarką iš 100 proc. perdirbto poliesterio.
„Gaminiai turi būti tvarūs ir kartu šiuolaikiški. Jei madingi – klientams labai patinka. Kitaip ir būti negali“, – įsitikinusi ji.
Tvaresnei gamybai reikia didelių investicijų, technologija sudėtinga, įrenginiai labai brangūs. Tokie kaip „Loop“ tikrai nebus montuojami Bangladeše, Kambodžoje ar Vietname. Ir jei perdirbtų drabužių dalis sudarys 70, 80 ar net 100 proc., kas tuomet iš fermerių supirks medvilnę? Ar kylančios ekonomikos šalyse netrukus neatsiras milijonų bedarbių ūkininkų ir tekstilės darbininkų?
„Svarbus klausimas, į kurį negaliu pateikti galutinio atsakymo. Tekstilės industrija keičiasi, per savo gyvavimo istoriją dešimtims milijonų žmonių ji atvėrė kelią iš didelio skurdo. Kuo labiau plėsis naujojo ciklo gamyba, tuo labiau keisis darbų pobūdis ir mums reikalingos kvalifikacijos darbuotojai. Už šį pokytį visi esame atsakingi“, – dėsto vadovė.
2020-aisiais su kitais industrijos partneriais „H&M“ prisijungė prie organizacijos „Keeping Workers in the Loop“ („Darbuotojų išsaugojimas“) norėdama kartu išsiaiškinti, kaip pakeisti tiekimo tinklų darbą. Tačiau aiškaus atsakymo, ką tokios kaip jos vadovaujama bendrovė pasiūlys medvilnės augintojui ir jo šeimai, Helena neturi.
„Pasaulyje gyventojų daugėja, jiems reikia daugiau maisto produktų, o žemės ūkininkauti trūksta. Vietoj medvilnės fermeris augins grūdines kultūras ar ryžius. Tai neįvyks staiga, bet iki to priartėsime ir tai bus augančios pasaulio bendruomenės gerovės labui“, – patikina Helena.
Bet koks gyvenimas laukia Kambodžos siuvėjos, kuri džiaugiasi darbu tekstilės fabrike? Juk iš savo atlyginimo ji išlaiko visą šeimą ir net savo vaikus gali leisti į mokyklą. Iš jų „Loop“ įrenginiai atims darbą.
„Ir ateityje mums reikės siuvėjų, sukirpėjų ar pakuotojų. Medžiaga, iš kurios gaminsime, bus tvari. Bet pripažįstu, kad gamybos automatizavimas per ateinančius dešimtmečius ir čia paspartės. Atsakymas – kvalifikacija ir jos kėlimas. Noriu, kad šių moterų ateitis būtų gera“, – nuo tiesaus atsakymo išsisuko „H&M“ vadovė.
Bendrovė viešai pasmerkė uigūrų (viena Kinijos tautų), kurie dirba Kinijos medvilnės gamyboje, priespaudą. Dėl to „H&M“ gaminiai Kinijoje buvo pašalinti iš internetinių parduotuvių, „H&M“ nebuvo galima rasti interneto tinklalapiuose, 20 parduotuvių priverstinai uždarytos. Kinų laikraščiuose pasirodė straipsniai, kuriuose teigiama, kad „H&M“ drabužiai šalyje nebepaklausūs.
„H&M“ bendrovė Kinijoje per antrąjį praėjusių metų ketvirtį prarado 23 proc. apyvartos. Kinija priklauso prie dešimties didžiausių jų pardavimo rinkų.
„Situacija Kinijoje labai sudėtinga. Tai byloja skaičiai, kuriuos paviešinome. Daugiau negaliu sakyti“, – sunkiomis temomis nelinkusi kalbėti „H&M“ vadovė.
Prityla ji ir paklausta apie gamybą Mianmare, kur viešpatauja diktatūra ir pažeidžiamos žmogaus teisės.
„Esame susirūpinę dėl padėties Mianmare. Palaikome ryšį su vietos partneriais.
Stengiamės elgtis labai atsakingai. Padėtis nėra vien juoda ar balta, privalome kartu su įvairių suinteresuotų šalių partneriais siekti geresnių sąlygų tekstilės darbininkams ir darbininkėms“, – sako ji.
Tačiau realybė nuo siekių skiriasi. Štai kad ir Vokietijoje tinklas vieną po kitos uždaro parduotuves, atleidžia žmones. Vokietijoje dabar yra 444 „H&M“ parduotuvės. Prieš trejus metus jų dar buvo 466.
„Koronaviruso pandemijos metu labai pagreitėjo verslas internete, daugelis klientų pirmą kartą pirko virtualioje erdvėje ir dėl to sumažinome parduotuvių tinklą“, – sako H.Helmersson.
Pandemijos įkarštyje į viešumą iškilo ir tinklą supurtęs skandalas. Niurnbergo klientų centro vadovai daugelį metų sistemingai sekė personalą, rinko asmeninius ir intymius duomenis, pavyzdžiui, apie jų sveikatą ir šeimines problemas. Dėl duomenų apsaugos pažeidimo „H&M“ buvo paskirta daugiau nei 35 mln. eurų bauda.
H.Helmersson tikina: darbuotojų atsiprašė, už tai atsakingus atleido.
Dvejus metus šiai mados gigantei vadovaujanti moteris jau suprato – siekiant kad ir gražiausių tikslų niekuomet netrūks iššūkių.
Parengė ONA KACĖNAITĖ
