– Kas jus įkvepia gyventi?
– Šeima ir nauji, neišbandyti dalykai: įtampa dar neatrasto, siekis padaryti geriausiai, kaip galiu, įžengti visa koja į neatrastus dalykus.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Tiesiog pasakant „Ei, Raimondai Klezy!“ Man visada įdomu kitų žmonių veiklos, įkvepiančios istorijos, įdomios asmenybės. Ypač įdomu stebėti jaunus žmones, kurie drąsiai eina, drąsiai daro, siekia savo tikslų.
– Koks patiekalas patinka?
– Bulvių plokštainis.
– Mėgstamiausias kvapas?
– Man patinka pavasarį užsienyje išeiti į lauką ir jausti susimaišiusius pavasario ir kvepalų, cigarečių, maisto kvapus. Tai mano pavasario kvapas.
– Geriausia gauta dovana?
– Brangiausia – telefonas, o geriausia – dvimetė dukra Saulė.
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– ... yra senatvėje mano namai vienkiemyje su daug knygų, muzikos ir lauke lakstančiais anūkais.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be juoko. Liūdna diena yra praleista veltui. Net didžiausioje tragedijoje galima rasti pozityvų kampą. Juokas – bene giliausią prasmę turintis, laimės suteikiantis dalykas.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Atsipalaidavimas užplūsta iškart, kai grįžtu namo. Neįsileisti bet ko, palaikyti švarą, deginti žvakes, smilkalus – tai ir sukuria laimės ir pagarbos oazę, į kurią norisi grįžti.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Ežeras. Prieš dvejus metus atradau maudymąsi eketėje – išvalo visas mintis, galva lieka tuščia, lieki lengvas. Kūnui nebelieka nieko kito, kaip tik tvarkytis su šalčiu. Tai perkrauna, bėdos paskęsta dugne.
– Blogiausias įprotis?
– Pamesti daiktus. Tai mano silpniausia vieta.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Norėčiau pabandyti nardyti ir kopti į kalnus. Tikiuosi, greitai pavyks tai padaryti.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Man be galo įdomus režisierius Sergejus Loznica. Buvau kartą jį sutikęs darbe, norėčiau daugiau pabendrauti. Taip pat labai norėčiau daugiau pabendrauti (kartą jau teko), daugiau paklausinėti talentingo dramaturgo Ivano Vyrypajevo.
– Jei nebūtumėt tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Vaikystėje norėjau būti gaisrininku arba prezidentu. Šiandien labiau norėčiau būti gaisrininku.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Teko pusmetį gyventi Turkijoje. Tada supratau, kad niekur kitur, kaip tik Lietuvoje, gyventi nenorėčiau. Matyt, galėčiau apsigyventi Latvijoje – kad namai būtų netoli.
– Drąsiausias sprendimas?
– Kai studijuodamas trečiame kurse Edukologijos universitete pasiryžau kartu mokytis ir aktorystės Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Antriems mokslams pasiėmiau paskolą. Tai tikrai vienas geriausių ir drąsiausių sprendimų.
– Įsimintiniausias nuotykis?
– Kai gyvenau Turkijoje, sugalvojome, kad keliausime nemokamai – stabdysime pakeleivingas mašinas. Kartą vilkiku net 14 val. važiavome iš Antalijos į Kapadokiją. Bet anksti rytą čia danguje pamatęs 200 oro balionų supratau – buvo verta.
– Ko visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Kečupo, nes jo niekas nevalgo. Ir uogienės – nes ją visi valgome.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Vaisiai.
– Mėgstamiausias posakis?
– Mūsų šeimos šūkis: „Paprasčiau!“ Man neseniai įstrigęs posakis: „Kai tau sekasi, pasistatyk ne aukštesnę tvorą, o ilgesnį stalą.“
– Kokia knyga ar filmas labiausiai įsiminė?
– Marinos Abramovič knyga „Eiti kiaurai sienas“. Filmas, kurį kiekvienam, mano nuomone, vertėtų pamatyti, – S.Loznicos „Donbasas“.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– „The Body Shop“ – tą, kurią perka mano žmona.
– Meilė – tai...
– Meilė – tai, kad gali pamilti kiekvieną žmogų, kad ir koks jis būtų. Atrasti savyje meilės kiekvienam. Net tam, kuris erzina.
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Neįsivaizduoju. Taip, kaip jie mane mato. Taisyklių ar siekiamybės čia neturiu.
