Seniai žinoma, kad dvasinė būsena daro poveikį fizinei savijautai ir priešingai. Pernelyg ilgai kenčiantiems stresą, įtampą organizmas dažnai siunčia signalus.
Sergančiųjų chroniška liga tyko pavojus, kad negalavimai atsilieps dvasinei būsenai, – depresija, baimėmis, fizinio aktyvumo sumažėjimu.
Tyrėjai nustatė, kad net infekcijos ar uždegimai gali sukelti psichikos pokyčius. Tai tyrinėja psichoneuroimunologija arba psichoimunologija. Svarbi, bet dar gana nauja sritis, nagrinėjanti centrinės nervų ir imuninės sistemų sąveiką.
JAV psichologas Robertas Aderis 1974-aisiais įrodė galvos smegenų, elgesio ir imuninės sistemos ryšius. Ką tai reiškia, patyrė psichiatrijos ir psichoterapijos specialistas vokiečių profesorius Tomas Bschoras.
2017-ųjų vasarą į jį kreipėsi pacientas, kurio visi negalavimo požymiai bylojo, kad jis serga depresija.
Penktą dešimtį įpusėjusiam vyriškiui gydytojai skyrė medikamentų nuo psichikos sutrikimo ir kitus sunkios depresijos gydymo būdus.
Viskas padėjo – jei apskritai padėjo – trumpą laiką, liga vis atsinaujindavo. Atsirado kliedesiai, laikui bėgant, paciento būklė blogėjo.
Ilgą laiką šio vyriškio atvejis buvo vienas sudėtingiausių profesoriaus T.Bschoro praktikoje.
Kai vyriškį išbėrė, vienas gydytojas skyrė jam antibiotiką doksicikliną, kuris vartojamas bakterijų ir tam tikrų parazitų sukeltoms infekcijoms gydyti. Po penkių dienų depresijos požymių nebeliko.
Profesorius mano, kad netikėtą posūkį lėmė iki šiol dažnai nenustatoma sutrikimo priežastis. T.Bschoro teigimu, paciento imuninė sistema buvo tapusi nekontroliuojama.
Imuninė sistema – vienas sudėtingiausių žmogaus organizmo mechanizmų. Dvasinės krizės sukelia psichikos sutrikimus, o tai apibūdinama psichosomatikos sąvoka.
Pavyzdžiui, nuolatinis stresas silpnina imuninę sistemą, daro ją neatsparią ligoms. Bet gali nutikti ir priešingai – kūnas susargdina ir sielą. Tai nėra retas fenomenas, bet jis sistemingai tyrinėjamas tik 15 metų.
Didelį susidomėjimą medikų pasaulyje sukėlė Kopenhagos (Danija) universiteto tyrėjų studijos. Specialistai stebėjo visų 1995–2012 m. šalyje gimusių vaikų būklę.
Statistikos duomenų įvertinimas atskleidė aiškų infekcinių ligų ir vėlesnių psichikos ligų ryšį. Vaikai, kurie anksti dėl sunkių infekcijų buvo gydomi ligoninėje, turėjo 84 proc. didesnę riziką susirgti psichikos ligomis.
Prie jų priklauso asmenybės ir elgesio sutrikimai, autizmas, hiperaktyvumas ir neurozės. Dar prieš keletą metų buvo neįsivaizduojama, kad psichikos ligas galima suvaldyti antibiotikais.
Dabar gydytojams atrodo, kad kai kuriais atvejais tai prasminga.
Berlyno (Vokietija) klinikos „Charite“ specialistai psichikos sutrikimams gydyti skiria antibiotikus doksicikliną ir minocikliną. Pastarasis daro poveikį sergantiems šizofrenija. Tai patvirtino studijos.
Kiti tos pačios klinikos ekspertai skiria statinus – vaistus, kurie vartojami cholesterolio kiekiui kraujo plazmoje mažinti. Jie veikia ir imuninę sistemą.
Britų ir australų studija statistiniu požiūriu įvertino uždegimą slopinančių vaistų – antibiotiko minociklino ir net aspirino poveikį sunkios depresijos atvejais.
Tyrėjai nustatė, kad šie medikamentai veikia, ypač jei derinami su psichotropiniais vaistais.
Imuninės sistemos ir depresijos tarpusavio ryšį galima nustatyti ir išsėtinės sklerozės (MS) atveju. Tai – centrinės nervų sistemos liga.
Šiuo atveju kontrolę praradusios imuninės ląstelės naikina apsauginį galvos smegenų nervų skaidulų apvalkalą. Dėl to pacientai iš dalies praranda mobilumą.
Sergantiems išsėtine skleroze dažnai diagnozuojama depresija. Kokios rūšies sukėlėjams ypač dažnai pavyksta iš kūno prasiveržti į galvos smegenis ir sukelti psichikos ligas, tyrėjai tiksliai nežino. Vienų specialistų nuomone, tai gali būti herpeso virusas. Jis galėtų sukelti agresyvių antikūnų susidarymą.
Specialistai skiria kortizoną, kuris slopina daugelį ligų sukeliančias imunines reakcijas ir uždegimus.
Bandoma ir kitais būdais nuraminti imuninę sistemą. Itin sudėtingais atvejais skiriama dializė, kuri turėtų pašalinti nelaimę sukeliančius antikūnus.
Kai kurių ligos atvejų eiga ekstremali. JAV žurnalistė Susannah Cahalan buvo 24 metų, kai vieną dieną 2009-aisiais susirgo psichikos liga.
S.Cahalan rėkė ir daužėsi, po to negalėjo nei judėti, nei kalbėti. Atsibudusi ligoninės palatoje ji negalėjo prisiminti, kaip ten atsidūrė.
Sveika, laiminga, pirmus rimtus santykius užmezgusi žurnalistė akimirksniu tapo agresyvia psichikos ligone.
Po mėnesio gydytojai nustatė priežastį – galvos smegenų uždegimą ir, be kitų gydymo būdų, jaunai moteriai skyrė antikūnų terapiją. Pacientė pasveiko.
Gilindamasi į savo ligos istoriją žurnalistė parašė knygą „Liepsnojančios smegenys. Mano beprotybės mėnuo“ („Brain on Fire: My Month of Madness“), kurią 2016-aisiais ekranizavo „Netflix“. Viena ekranizacijos prodiuserių buvo aktorė Charlize Theron.
S.Cahalan liga – Anti-NMDA receptorių encefalitas – staiga tapo žinoma ir Vokietijoje.
2015-aisiais Berlyno zoologijos sodo numylėtinis, visame pasaulyje žinomas vos ketverių metų baltasis lokys Knutas per epilepsijos priepuolį įkrito į aptvaro baseiną ir nuskendo. Paaiškėjo, kad gyvūnas kentėjo nuo tokio pat galvos smegenų uždegimo kaip amerikiečių žurnalistė.
Medicinos istorikų nuomone, ši sunki liga, kuriai būdingi keisti simptomai, paaiškina tariamus piktosios dvasios apsėdimo atvejus, kurie pavaizduoti filmuose, kaip antai amerikiečių siaubo juostoje „Egzorcistas“ („The Exorcist“).
Anti-NMDA receptorių encefalitas – autoimuninė liga – buvo atrasta 2007-aisiais ir iki šiol buvo laikoma itin reta. Dar ir dabar yra mažai duomenų, kaip dažnai sergama Anti-NMDA receptorių encefalitu.
Manoma, kad 80 proc. visų pacientų sudaro moterys. Pacientų amžius svyruoja nuo 22 mėnesių iki 79 metų.
Anti-NMDA receptorių encefalitas dar nėra išsamiai ištirtas. Dažnai šią ligą sukelia navikas.
„Siela – plati šalis“, – daugiau negu prieš 100 metų rašė Austrijos gydytojas, psichologas ir dramaturgas Arthuras Schnitzleris.
Akivaizdu, kad ši „šalis“ aprėpia ir galvos smegenis, turinčias 86 mlrd. nervinių ląstelių.
Nuotaiką lemia ir kitos ligos
- Amerikiečių aktorei Selmai Blair (49 m.) gydytojai 2018-aisiais nustatė išsėtinę sklerozę. Tai – centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga.
- Vokiečių aktorius Ericas Stehfestas (32 m.) daugelį metų sirgo šizofrenija. Tai – lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo ir valios sferas. Savo patirtį aktorius perteikė trumpametražiame filme „Šizofrenija“.
- „Oskaro“, Auksinio gaublio laimėtoja, iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) kilusi aktorė Charlize Theron (46 m.) prodiusavo filmą apie moterį, kuri dėl infekcijos kone per naktį tapo beprote.
- Amerikiečių aktorė Emma Stone (33 m.) vaikystėje patyrė panikos atakas ir baimę, jautėsi tikra keistuolė. Ar tai anksčiau buvusios infekcijos pasekmė? Bet kokiu atveju jai padėjo gydymas.
- Amerikiečių reperis, dainų autorius, aktorius Aaronas Carteris (33 m.) turi ilgą ligų sąrašą. „Aš kenčiu nuo daugybinio tipo asmenybės ir bipolinio sutrikimų, šizofrenijos, baimės“, – prisipažino A.Carteris.
- Prieš keletą metų atlikėjui Kanye Westui (44 m.) buvo diagnozuotas bipolinis sutrikimas, arba kitaip – maniakinė depresija. Dabar, išmokus gyventi su liga, vyrui pavyksta kontroliuoti manijos ir panikos epizodus. Bipoliniu sutrikimu serga daugybe garsenybių, tarp jų – ir Selena Gomez bei Mariah Carey.
- „Titaniko“ žvaigždę Leonardo DiCaprio (47 m.) vaikystėje užklupdavo įvairūs elgesio sutrikimai: noras viską kontroliuoti, skalbti. Vėliau visa tai Holivudo žvaigždė sugebėjo įveikti.
- Nors filmuose Jimas Carrey (59 m.) visuomet vaidindavo šmaikščius ir puikiai nusiteikusius vyrus, realiame gyvenime kentė nuo depresijos.
Lietuviai irgi atvėrė širdį
Lietuvoje garsiai apie psichikos sutrikimus pradėta kalbėti palyginti neseniai. Vienas pirmųjų buvo aktorius Marius Repšys (37 m.). Nuo paauglystės aktyviai sportuojantis, tvirtas vyras ilgai nežinojo, kad serga bipoliniu sutrikimu. Jis kūrė vaidmenis, žarstydavo sąmojus prieš filmavimo kameras, nestokojo energijos ir netausojo savęs, kol vieną dieną atsidūrė ligoninėje.
„Bipolinis sutrikimas – klastinga liga. Yra dvi jos fazės – maniakinė ir depresinė, – pasakojo M.Repšys. – Kai maniakinė, pakilimo, fazė, žmogus yra labai aktyvus – kuria planus, visur aktyviai dalyvauja, o kai depresinė, gali ir nusižudyti. Niekas nuo to nėra apsaugotas – nei prezidentas, nei aktorius, nei laidų vedėjas. Man buvo šokas, kad guliu psichiatrijos ligoninėje. Tačiau ligos prispaustas aš pažinau save.“
- Apie bipolinį sutikimą yra prisipažinusi ir atlikėja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko (31 m.). Jai psichiatrė diagnozavo švelnesnę bipolinio sutrikimo versiją. Anot specialistės, Miglė gerai tvarkosi su liga.
- Menininkei Jolitai Vaitkutei (25 m.) bipolinis sutrikimas diagnozuotas prieš kelerius metus, nors juo susirgo dar būdama paauglė. Viešai papasakojusi apie savo diagnozę J.Vaitkutė pripažino iš aplinkinių sulaukusi įvairios reakcijos – vieni reiškė palaikymą ir patys prašė patarimų, o kiti sakė, kad kalbėdama apie ligą ji daro šeimai gėdą.
- Dainininkė Ieva Zasimauskaitė (28 m.) viešai prabilo apie susidūrimą su depresija.
- Žinoma aktorė Aurelija Tamulytė (51 m.) depresija susirgo po skausmingų ir triukšmingų skyrybų su fotografu Raimundu Švilpa.
- Apie depresiją po gimdymo yra kalbėjusi ir socialinių tinklų žvaigždė, televizijos laidų vedėja, iniciatyvos „Moterų pasaulyje“ įkūrėja Indrė Stonkuvienė (35 m.). „Tikrai jaučiu skirtumą nuo tada, kai pradėjau apie tai kalbėti. Aš supratau tą galią, tą svarbą apie tai šnekėti. Mes turime patys išmokti priimti tą jausmą, jį suvaldyti ir jausti atsakomybę“, – sakė ji.
Parengė Ona Kacėnaitė
