Rugsėjo 16-ąją vienas kitam „taip“ ištarusi pora iki šiol žvelgdama į vestuvių fotografijas nusikelia į jaukius prisiminimus.
Jųdviejų meilės istorija netikėtai užgimė atlikėjo Edgaro Lubio koncertiniame ture.
„Kęstutis grupėje grojo gitara, aš buvau pritariančioji vokalistė. Pasidalijome kūrybinėmis idėjomis ir supratome, kad panašiai mąstome, – tiek apie muziką, tiek apie gyvenimą. Po turo pakviečiau Kęstutį kartu pagroti. Vėliau jau jis mane kvietė. Savaime susiformavo bendras draugų ratas. Draugais būti buvo labai lengva, mūsų vertybės labai panašios. Tik kiek vėliau supratome, kad vienas kitam jaučiame simpatiją“, – jųdviejų pažinties istoriją prisiminė Agnė.
Daug bendrų dalykų radę juodu nusprendė nebesiskirti. Laiką leisdami kartu vis dažniau pasikalbėdavo apie vestuves, kol vieną dieną Kęstutis ryžosi Agnei pasipiršti.
„Jau kurį laiką kalbėjome, kad norime santuokos. Atrodo, reikėjo tik oficialaus postūmio. Pasimatymo Trakuose ant vandens metu Kęstutis man pasipiršo. Buvo labai gražu“, – pasakojo dainininkė.
Kelti vestuves rudens pradžioje pora nusprendė ne šiaip sau.
„Abu esame muzikantai, nenorėjome vestuvių įsprausti į mūsų profesijos atstovams ir taip įtemptą vasarą, tačiau norėjosi, kad dar būtų šilta ir galėtume šventę organizuoti gryname ore.
Rugsėjo vidurys atrodė tam palankiausias. Sprendimas pasiteisino – kelios dienos prieš šventę sugriežtinti jų rengimo reikalavimai mūsų vestuvėms visiškai nepadarė įtakos. Norėjome, kad šventė vyktų darbo dieną. Na, kas daugiau tuokiasi ketvirtadienį? Aišku, kad muzikantai“, – šyptelėjo Agnė.
Apie ceremoniją santuokų rūmuose pora nė nesvarstė, nes ten niekuomet nesijautė jaukiai, tad sumainyti aukso žiedus nusprendė Vilniaus universiteto Botanikos sode.
„Juk ceremonija ir yra svarbiausia dalis, tad norėjome, kad ji būtų ypatinga. Taip ją ir suplanavome. Pačią šventę planuoti pradėjome kur kas vėliau. Gana painus pasirodė visas išvažiuojamosios ceremonijos procesas kitų savivaldybių teritorijoje, o mes nenorėjome apsikrauti ilgais derinimais, tad galiausiai idealia vieta tapo Vilniaus universiteto Botanikos sodas.
Mano mama prieš kurį laiką ten savanoriavo ir žinojo, kad galima rengti ir ceremoniją, ir šventę. Kai su Kęstučiu nuvykome apsižiūrėti, supratome, kad ta vieta – kaip tik mums.
Gamta, grynas oras, nuostabus priėmimas, daug vietos, scena, patogi vieta – faktiškai Vilniaus centre. Viską, ko ieškojome, radome vienoje vietoje.
Šventėje dalyvavo 40 žmonių – mūsų draugai, kolegos ir patys artimiausi šeimos nariai. Buvo labai gera, nes atmosfera visą dieną buvo labai šviesi. Jautėme meilę ir palaikymą“, – prisiminė dainininkė.
Per du mėnesius šventę suplanavę įsimylėjėliai džiaugėsi, kad tiek jiems patiems, tiek svečiams nieko netrūko, o praūžusios šventės prisiminimai vis dar kelia puikiausias emocijas.
Medaus kopinėti iš karto po vestuvių jaunavedžiai neskubėjo. Į šią kelionę leidosi sausio pradžioje.
„Neseniai grįžome iš Tenerifės, kur labai gerai praleidome laiką. Dvi savaites sėdėti paplūdimyje mums būtų nuobodu, todėl apsukome ratą aplink salą, pabuvome ir labai atokiai, ir labai aukštai, aplankėme turistines vietas. Labai gera buvo atsitraukti nuo visko, nes pastarąjį kartą išvažiavę buvome tik prieš 3 metus“, – kalbėjo ji.
Pasiteiravus, ką patartų planuojantiems vestuves, Agnė sakė: „Manau, svarbiausia daryti, kaip patys norite, susikoncentruoti į tai, kas svarbu. Galiausiai vis viena bus nepatenkintų, kad nepakvietei, ne taip padarei, ko nors nepasiūlei... Tikrai bus turinčių nuomonę apie suknelę, kostiumą ar torto dekoracijas, net jei ir geriausi meistrai juos gamins. Todėl nesiplėšykite pildydami kitų norus. Vestuvės turėtų būti malonus priedas prie partnerystės, o ne atvirkščiai.“
