Rolandui nepatinka, kai lapkričio pradžioje didžiuosiuose prekybos centruose įžiebiamos eglės, o lentynos nukraunamos kalėdiniais saldainiais ar įvairiomis dekoracijomis.
„Ankstesnis šurmulys tarsi gadina tą tikrąjį Kalėdų laukimą, šventinę dvasią. Man atrodo anksti ruoštis šventėms, kai dar net Helovinas nepraėjo“, – mąstė Rolandas.
Tad gruodžio pradžioje R.Damijonaičio namuose neišvysite ir žaliaskarės. Anksčiau ją puošdavo likus savaitei iki Kalėdų, o šiemet ji buvo suplanuota puošti gruodžio 11-ąją. Vaikų auginimu jis dalijasi su jų mama, tad ši data buvo vienintelė, kai jie su trimis vyresniosiomis atžalomis galės susirinkti prieš šventes ir niekur neskubėdami įžiebti Kalėdų eglę.
„Man vaikystėje šis procesas labai patikdavo, tad ir vaikams norisi šią gražią tradiciją perduoti. Ši data vienintelė, kai galime puošti eglutę, nes kitą kartą pasimatysime tik per Kalėdas, o juk per jas nepuošime!“ – šypsojosi Rolandas.
Rolandui Kalėdos – viena didžiausių metų švenčių, kuri visai kitokią prasmę įgavo atsiradus vaikams.
„Kūčių vakaras skirtas artimiausiems. Na, o prie Kalėdų stalo sėdame didesniame šeimos rate“, – prasitarė Rolandas.
– Be ko neįsivaizduojate Kūčių vakarienės?
– Stengiamės išlaikyti tradiciją, kad ant Kūčių stalo būtų dvylika patiekalų, nors pasninko šeimoje nesilaikome. Man, kaip nevalgančiam jokios žuvies, sunku su šios dienos patiekalais. Tad pasirinkimas mažėja.
Kiek save atsimenu, laukiamiausias patiekalas – aguonpienis su kūčiukais. Dar valgymui lieka raudona mišrainė ir iš mano mamos atėjęs patiekalas – bulvių kokoriai su grybais.
Įsivaizdavau, kad visi žino šį patiekalą ir valgo, tačiau, pasirodo, ne. Tai yra virtų bulvių pyragėliai su įdarytais džiovintais grybais, morkomis ir svogūnais. Jie patiekiami su grietinėlės ir sviesto padažu. Šį patiekalą ruošiame išskirtinai Kūčioms, na, nebent būna ne viskas suvalgyta ir lieka kažkiek Kalėdų stalui.
– Žinau, kad jūs labai daug dėmesio skiriate gaminimui. Kokios jums pareigos atitenka ruošiant šventinę vakarienę?
– Pirmiausia reikia viską supirkti šventėms. Nuo vaikystės aguonas sumalti aguonpieniui – mano darbas ir mėgstama veikla. Juk tik duok vaikui ką nors padaryti – jis iškart skuba į pagalbą!
O kai suaugau, tai jau tapo tradicija, kad aguonas mala tėtis. Kad būtų skanus aguonų pienas, reikia daug kartų aguonas permalti. Jei turi elektrinę malimo mašinėlę, tai ji, žinoma, palengvina darbą. Tačiau anksčiau tokių nebūdavo, reikėdavo malti rankine – sunkiau, ilgiau užtrunka. Na, dar man tenka pagalbiniai darbai, kuriems kvalifikacijos ne tiek daug reikia, – išvirti bulves, morkas, jas nulupti, supjaustyti. Anksčiau to pagrindinio gaminimo buvo mažiau, o dabar gaminu daugiau.
Tačiau Kalėdos – mano pasirodymas. Nemažai metų jas švenčiame didesniame šeimos rate: atvyksta seneliai, mama, vaikai, brolis, visi žino, kad Rolandas ką nors gamins.
Per pačias Kalėdas ant kiekvieno lietuvio stalo turbūt rasime baltos mišrainės, kokios nors šaltos mėsytės, o gal dar ko nors likusio nuo Kūčių stalo. Tačiau pagrindinį šventinį patiekalą ruošiu aš – dažniausiai tai būna jautienos krūtininė, dar kitaip vadinamas brisketas. Apie savaitę jį marinuoju, ruošiu, vartau, žiūriu, kad vienodai būtų pasidengęs prieskoniais, o paskui lėtai kepti mėsą pašaunu į grilį.
Barbekiu esmė – kuo lėčiau ir žemesnėje temperatūroje kepsi, tuo mėsa bus skanesnė, sultingesnė. Tokio patiekalo kepimas gali užtrukti ir aštuonias valandas.
– Tikros Kalėdos: kai kas prie patiekalų ruošimo, o kai kas prie stalo šnekučiuojasi.
– Tikrai taip. O dar kai pilna troba vaikų, visi klega. Be to, tokį patiekalą ruošti patogu. Jam reikia mažiau priežiūros, tad lieka laiko bendrauti su šeima.
– Žavu klausytis, kaip vyrai rūpinasi šventiniais patiekalais. Kur išmokote gaminti?
– Gaminau nuo vaikystės. Kai kuriuos dalykus esu užmiršęs. Neseniai apie tai kalbėjomės su mama, ji priminė, kad kai buvau vaikas, savaitgaliais sugalvodavau tėvams padaryti staigmeną. Juk arba esi prisidirbęs, arba tuoj ko nors prisidirbsi. (Juokiasi.)
Tėvus labai myliu ir man norėdavosi juos nustebinti. Mama būdavo prabudusi, girdėdavo, kaip virtuvėje kažkas tarška, ir žinodavo, kad sūnus ką nors ruošia. Darydavau kavą, sumuštinius – kaip vaikas, nieko sudėtingo, tačiau tėvai turėdavo kantriai laukti, kol viską suruošiu, apsimesti, kad miega.
Ypač patikdavo gaminti ką nors saldaus – tuomet galėdavau prisiragauti. Turime savo šeimos obuolių pyrago receptą. Jis gana paprastas, dažnai savo vaikams kepu – valgome vieną arba karštą su ledais.
– Dar vienas galvosūkis – dovanos. Ar į jūsų namus atvyksta dosnus ir viską žinantis Kalėdų Senelis?
– Dažniausiai taip, nes kasmet rašome laišką Kalėdų Seneliui – pasakojome, kokie buvome ir ko norime dovanų.
Kadangi ne visi vaikai dar moka rašyti, už juos parašo vyresnė sesė Anabelė. Tuomet išsiunčiame Kalėdų Seneliui. Vaikai nurodo ne vieną dovaną pasirinkimui, nes puikiai supranta, kad Kalėdų Senelis ne viską turi. Jis pasižiūri, kaip visus tuos metus vaikas elgėsi, ir atneša tai, kas, jo manymu, geriausia.
Dažnai pataiko atnešti tai, ko vaikai labai nori.
Su mano jaunesniuoju sūnumi Agnaru labai paprasta – jam svarbiausia automobiliai ir dinozaurai. Kai buvo dar mažesnis, nebuvo gyvenimo, jei tuo metu rankose neturėdavo automobilio, – apsikrovęs jais eidavo ne tik valgyti, maudytis, bet ir miegoti.
O štai vyresnysis sūnus Aronas mėgsta konstruoti lego, sunkiąją techniką. Aišku, neretai būna, kad to paties žaislo broliams prireikia vienu metu.
– Kalėdų rytas, įtariu, būna triukšmingas.
– Visas dovanas išpakuojame Kalėdų rytą. Nes juk Kalėdų Senelis dovanas neša naktį po Kūčių. Tėveliams, žinoma, būtų smagiau pamiegoti ilgiau, bet vaikams norisi greičiau lėkti prie eglės.
Būna, kad Kalėdų Senelis ir laišką vaikams atrašo ar kokį sveikinimą atsiunčia. Anabelė visiems perskaito, kas ten parašyta. Dar iš vakaro paliekame Kalėdų Seneliui iškeptų imbierinių sausainių – tai viena tradicijų. Ši sritis priklauso vyriausiai dukrai.
Ji labai padeda gaminti maistą, serviruoti stalą, padeda brolius prižiūrėti. Mes ją vadiname sengalvėle, nes jei tik koks susibūrimas vyksta, tai ji šiek tiek pažaidžia su kitais vaikais, bet vėliau daug maloniau bendrauja su suaugusiaisiais. Ji turi savo nuomonę, jai įdomu pasakyti, ką mano, įvairiomis temomis. Žaidimai Anabelei nuo pat gimimo nėra aktualūs – jai kur kas malonesni kasdieniai dalykai. Pavyzdžiui, dabar ji su močiute mokosi megzti. Dar labai mėgsta įvairius darbelius, karpyti, piešti, kurti.
– Kokias nematerialias dovanas atnešė praėję metai? Ko pats sau norėtumėte palinkėti?
– Tėvai mane augindami įskiepijo šeimos vertybes. Man didžiausia dovana – šeima, tai yra mano vaikai. Džiaugiuosi ir vertinu, kad turiu labai artimą ryšį su savo vaikais. Tik su mažiausia dukra Areta yra truputį kitaip. Tad norėčiau palinkėti, kad ir su ja galėčiau matytis ir bendrauti lygiai taip pat kaip su kitais vaikais. Su vaikais mes susigalvojame įvairiausių pramogų, kartu mokomės, vakarais neretai filmukus iškeičiame į pasakų skaitymą...
Dar norėčiau ramesnių metų, kad ta ramybė ateitų į gyvenimą, o visa kita ateis savaime.
ŠVENTINIAI ROLANDO RECEPTAI:
Bulvių kokoriai su grybais
Tešlai reikės:
- 5 didelių bulvių
- 2 kiaušinių
- 1/3 bulvių masės
- miltų
- žiupsnelio druskos
Įdarui reikės:
- 250 ml džiovintų grybų
- didelės morkos
- didelio svogūno
- aliejaus
- druskos
- pipirų
Padažui reikės:
- sviesto
- grietinėlės
Bulves išvirkite su lupenomis, nulupkite ir sumalkite mėsmale. Į masę įmuškite abu kiaušinius, įberkite druskos. Viską gerai išminkykite iki vientisos masės. Iš dalies tešlos pasidarykite rutuliuką ir iš jo maždaug delno dydžio blynelį. Kadangi tešla bus ganėtinai minkšta ir lipni, formuodami ant išorinės dalies vis pabarstykite miltų, kad mažiau liptų, tačiau vidinei daliai miltų nereikia.
Įdaro gaminimas:
Grybų, morkų ir svogūnų reikės lygiomis dalimis. Per naktį vandenyje mirkytus džiovintus grybus išvirkite, supjaustykite nedideliais kubeliais, sutarkuokite per burokinę tarką morką, smulkiai supjaustykite svogūną. Viską pakepinkite su aliejumi, druskos ir pipirų berkite pagal skonį.
Gautą įdarą dėkite į paruoštus tešlos blynelius, juos sulenkite ir užspauskite kraštus.
Kepimo skardoje ant sviestinio popieriaus pabarstykite miltų, sudėkite kokorius ir dėkite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę ar grilį. Kepkite neilgai, tik kol gražiai apskrus. Jei kepsite grilyje, tai darykite netiesioginėje kaitroje.
Padažui keptuvėje ant silpnos kaitros ištirpinkite sviestą, supilkite grietinėlę ir viską gerai išmaišykite. Padažas paruoštas!
Kokorius dėkite į lėkštę, užpilkite padažo. Skanaus!
Obuolių pyragas
reikės:
- 3/4 stiklinės cukraus
- 4 kiaušinių
- 200 g sviesto
- stiklinės miltų
- kepimo miltelių
- acto
- 4–5 obuolių
- cinamono
Išplakame kiaušinius su cukrumi, tada nenustodami maišyti sudedame atšildytą sviestą, po to miltus.
Pabaigoje pusę šaukštelio kepimo miltelių nugesiname šaukštu acto, šį mišinį greitai išmaišome ir pilame į bendrą masę, viską tolygiai išmaišome. Tešla paruošta!
Kepimo indą ištepame sviestu, sudedame pagal skonį supjaustytus gabaliukais obuolius, juos apibarstome cinamonu, ant viršaus pilame tešlą, viską išlyginame. Pašauname į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę arba grilį. Jei renkamės grilį, pyragas turi kepti netiesioginėje kaitroje.
Kepame 45–55 min., pabaigoje mediniu pagaliuku bedame į pyragą, jei ištrauktas pagaliukas neapsivėlęs tešla, pyragą traukiame lauk. Kelias minutes leidžiame pailsėti. Ragaujame karštą su ledais arba be jų. Labai skanus ir atvėsęs, tinkamai laikomas bus skanus dar 2 dienas.
