Kai prieš ketverius metus Arui ir Martynai gimė sūnus Nojus, juodu nusprendė, kad atėjo metas palikti triukšmingą Vilnių. Aras – dainų ir tekstų autorius – jau porą metų aktyviai užsiima Martynos dėdės atlikėjo Kastyčio Kerbedžio vadyba ir prodiusavimu, tad nėra prisirišęs prie vienos vietos, dirbti gali iš bet kurio Lietuvos kampelio.
„Ar gyvenčiau Vilniuje, ar Panevėžyje – rezultatas lygiai toks pat, nes mano darbas yra visa Lietuva. Šis veiksnys neturėjo jokios įtakos“, – šypsojosi A.Vėberis.
Aras su šeima gyvena pačioje Panevėžio širdyje – šalia Senvagės. Nors šiuo metu ji rekonstruojama, ši vieta muzikantui mieliausia širdžiai.
„Tai nuostabi vieta. Čia įrengtas unikalus muzikinis fontanas, stebinantis projekcijomis. Žiemą jis neveiks, tačiau pavasarį – prašom, visi gali aplankyti“, – apžiūrėti miestą kvietė Aras.
Panevėžyje gyvena apie 86 tūkstančius gyventojų. Miestas nėra mažas, o Aras, pragyvenęs čia kelerius metus, jau įprato prie patogesnio gyvenimo.
„Turime mažą vaiką, tad, mano supratimu, gyventi Panevėžyje bet kuriuo atveju geriau nei Vilniuje. Pavyzdžiui, Panevėžyje darželį gavome be jokių problemų, o štai sostinėje turi stoti į eilę vos gimus vaikui ir laukti kelerius metus. Panevėžyje vaikų grupės nėra perpildytos“, – privalumus vardijo vyras.
Darbo reikalais Aras į Vilnių atvažiuoja 3–4 kartus per mėnesį. Sostinė visuomet išliks jo širdyje.
„Suprantama, kad miestui, kuriame gimei ir užaugai, jauti sentimentų. Ten mano šaknys: tėvai, draugai, bendraklasiai. Sostinėje verda kultūrinis gyvenimas“, – svarstė A.Vėberis.
Tačiau, kad ir kaip mylėtų sostinę, Aras sako, kad medalis turi dvi puses. Panevėžys jį žavi, atrodytų, paprastais, bet tikrai jaučiamais dalykais. Būdamas Vilniuje A.Vėberis supranta, kiek veltui praranda laiko.
„Čia nėra kamščių, nėra to išprotėjimo, pašėlusio tempo, kai visi lekia. Sugalvoju planą, ką veiksiu Vilniuje, tačiau vos įvažiavęs į jį suprantu, kad jis žlunga. Mane pasitinka beprotiški kamščiai, kur kas didesni atstumai. O Panevėžį per dešimt minučių visą pervažiuoji.
Vilniuje visai kitaip turi planuoti dienotvarkę, kad suspėtum padaryti kuo daugiau, ypač jei reikia apvažiuoti skirtingas vietas. Dėl šito Vilniaus tikrai nepasiilgstu“, – kalbėjo muzikantas.
Jis kartu su šeima neatmeta tikimybės kada nors pakeisti gyvenamąją vietą, tačiau vis dažniau pasvajoja apie nuosavą namą Panevėžyje.
„Vis pagaunu save galvojantį apie namo pirkimą. Kiekvieno poreikiai skirtingi, o mane užburia mažesnis tempas. Jau peržengiau penkiasdešimt metų, norisi daugiau sėslumo, patogumo, ramybės.
Tuo man Panevėžys tinka idealiai. Be to, per kelerius gyvenimo metus čia atsirado daug naujų pažinčių: puikiai bendrauju su miesto meru, menininkais, kultūros atstovais, aktoriais. Neatitrūkau nuo savo pomėgių ir įpročių“, – pasidžiaugė A.Vėberis.
Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu, jei tik darbai leidžia, žmonės keliasi gyventi į mažesnius miestelius arba kaimus: „Kas tik turi galimybių, bėga iš miesto, o karantinas tik dar labiau sustiprino tą norą.“
Jo sužadėtinė Martyna Panevėžyje dirbo vienoje draudimo bendrovėje, o šiuo metu – ir Aras negali tuo atsidžiaugti – nuotoliniu būdu mokosi paramediko specialybės.
„Noriu ją pagirti, jai puikiai sekasi – iš egzaminų gauna dešimtukus. Neabejoju, kad Panevėžys turės nuostabią paramedikę“, – pagyrų mylimajai negailėjo muzikantas.
Aras prasitarė, kad vos tik pasitaiko menkiausia proga, jis su Martyna ir sūnumi Nojumi stengiasi kur nors ištrūkti. Šeima vasarą ir rudenį lankėsi Jūrmaloje, Italijoje, Graikijoje, Turkijoje.
Be tolimų kelionių, jie turi tradiciją kiekvieną savaitgalį aplankyti kokią nors įdomią Lietuvos vietą.
„Jeigu geras oras, pavažiuojame kur nors toliau. Šią vasarą buvome nusprendę aplankyti įvairius Lietuvos dvarus. Aplankėme nemažai – Pakruojo, Zyplių, Ilzenbergo, Taujėnų, Bistrampolio, Užugirio, Burbiškio... Pats esu nustebęs, kiek daug Lietuvoje turime gražių dvarų. Nors gyvename Panevėžyje, stengiamės visur važiuoti kartu“, – atradimais dalijosi A.Vėberis.
