Gucci šeima, sukūrusi vieną sėkmingiausių prabangos prekės ženklų, visada buvo dramų sūkuryje, vertame ir pačio Williamo Shakespeare'o plunksnos.
Persikraustant iš Londono į Romą 1973-ųjų vasarai artinantis į pabaigą, kai septyni lagaminai buvo jau sukrauti, motina Bruna pasišaukusi dukterį prie savo lovos pasakė: „Patricia, tavo tėvas ir aš nesame susituokę. Jis turi žmoną Italijoje ir tris sūnus“.
Iki tos dienos Patricia Gucci save laikė vieninteliu laimingų tėvų vaiku: „Mano dešimtmetės mergaitės smegenys negalėjo „suvirškinti“ šios naujienos. Tėvelis vedęs kitą moterį? O aš turiu tris netikrus brolius? Kaip nuostabu!“
Bet po keturių dešimtmečių P.Gucci jau kalbėjo kitaip: „Deja, nusivyliau, nes mano broliai buvo gerokai vyresni, kad taptų mano žaidimų draugais, Romoje nebuvau sutikta išskėstomis rankomis. Ir dėlto sunkiai sekėsi susitaikyti su Gucci pavarde“.
Dabar šeimos verslo paveldėtoja Patricia Gucci gyvena tai Ženevoje (Šveicarija), tai Palm Dezerte (Kalifornijos valstija, JAV).
Patricia kartais nusiperka „Gucci“ aksesuarų, rankinių, bet atsiskaitydama mažumėlę sutrinka dėl savo pavardės. Nors tikina, kad su mada neturi nieko bendro, parašė knygą apie galbūt įžymiausią pasaulio mados verslo šeimą.
Kodėl?
Kaip ji prisipažįsta, kad, sudėtų taškus ant „i“ ir atrastų „Made in Italy“ pionieriui ir Gucci dinastijos sėkmės architektui, savo tėvui Aldo Gucci deramą vietą mados istorijoje.
Jaunesniosios kartos galvose įsitvirtino štai tokia Gucci šeimos istorija: viskas prasidėjo nuo Florencijos odos dirbtuvių seno balnų meistro, po to užsakomoji žmogudystė, vėliau atėjo dizaineris Tomas Fordas.
Ak, jei viskas būtų buvę taip paprasta!
Patricios tėvas Aldo buvo vyriausias garsaus prekės ženklo įkūrėjo Guccio Gucci iš Florencijos sūnus. Žmogus, turintis įgimtą verslininko gyslelę, kuris ir savo motiną parduotų beduinams, – taip buvo kalbama šeimoje.
Bet ir „Super duper Kazanova“, kaip išsireiškė Patricia. Jos teigimu, jis jaunystėje traukinyje pasimylėjęs net su vienuole.
„Mano tėvas nepaisė jokių taisyklių. Darė tai, ką norėjo daryti“, – sakė P.Gucci.
Jau perkopęs per 50 metų ir būdamas trijų sūnų tėvas įsimylėjo našlės siuvėjos 18-metę dukterį. Bruna Palombo dirbo pardavėja Gucci krautuvėje Romoje, kurios duris varstydavo kino žvaigždės Clarkas Gable'as, Joan Crawford ir Kirkas Douglasas.
A.Gucci apipylė Bruną rankinėmis, kvepalais, padarė ją savo sekretore ir nedavė ramybės meilės laiškais bei pažadais: „Aš padarysiu tave karaliene!“
Po dviejų metų A.Gucci pasiekė savo tikslą. Kai 1962-aisiais Bruna tapo nėščia, jis perkėlė ją į Londoną. Juk jei meilės romanas būtų iškilęs viešumon, jis turėtų neigiamų pasekmių Gucci šeimos verslui ir juo gal net susidomėtų prokuratūra.
Abortai Italijoje buvo uždrausti iki 1978 metų, skyrybos legalizuotos tik 1970-aisiais.
Po Patricios gimimo 1963 metų kovą, motina ir duktė grįžo į Romą ir ten gyveno slaptai. Bruna ir toliau slapčia susitikinėjo su Aldo, o jų dukrelė išeidavo iš buto nuolat lydima ispanų kilmės auklės.
Pasak Patricios, tėvui ir motinai pavyko beveik metus paslėpti ją nuo pašalinių akių.
P.Gucci vaikystėje nuolat keliavo: jos ir motinos gyvenimas bėgo tarp į Anglijos, Floridos, Kalifornijos, Romos.
„Negalėjau suvokti, kur mano gimtinė. Turėjau tūkstantį draugų, kuriuos vis prarasdavau, nes nuolat kraustėmės iš vienos šalies į kitą“, – pasakojo Patricia.
Jos gražiausi vaikystės prisiminimai susiję su paplūdimio namu, kurį A.Gucci nupirko savo antrajai šeimai 1973-aisiais Palm Biče (Florida, JAV).
„Tai buvo vienintelė pasaulio vieta, kur mano tėvui nereikėjo kas rytą eiti į biurą. Apsitempęs šortais, jis sode laistė pievelę. Po to įsitaisydavo terasoje ir rūkė pypkę. Mano tėvai čia labai atvirai demonstravo abipusę simpatiją“, – prisiminė Patricia.
Bet šeiminė laimė tęsėsi trumpai.
Patricia metų metus gyvenusi atokiai Gucci šeimos klano, būdama paauglė buvo nusiųsta mokytis į Šveicarijos internatą. Dar nesulaukusi 20-ies, tapo valdybos nare.
„Tai buvo netikėtas tėvo žingsnis – iki tol Gucci šeimos versle moterys neužėmė atsakingų postų“, – sakė Patricia.
Ji su tėvu vyko į darbines keliones, būdama Gucci prekės ženklo pasiuntine, susitiko su tuomete pirmąja Amerikos ponia Nancy Reagan, šnekučiavosi su Didžiosios Britanijos sosto įpėdiniu, princu Charlesu, garsiuoju dainininku Franku Sinatra.
Kai „Gucci“ reklamos kampanijai nusifotografavo su maudymosi kostiumu, gavo iš žurnalistų „Gucci Girl“ titulą, o „New York Times“ pavadino Patricią Gucci geidžiamiausia pasaulio mergina.
Tuo metu Gucci šeimos verslo sėkmės kartelė labai stipriai šoktelėjo: atidarytos parduotuvės Tokijuje ir Honkonge. Kai japonų turistas Niujorko parduotuvėje įsigijo 60 rankinių su dvigubu „G“, A.Gucci nurodymu buvo parduodama tik po vieną.
„Anais metais tik dangus buvo ribos. Niekas nenumanė, kaip verslas pakryps toliau“, – sakė Patricia.
Atrodo, kad „La Famiglia“ – „Šeima“ – Italijos madų imperijų „Benetton“, „Fendi“ ir „Missoni“ sėkmės koncepcija, netiko „Gucci“.
Dažnai kildavo kivirčai, įsiplieksdavo pavydas tarp brolių ir pusubrolių, tėvų ir sūnų.
Vienas Patricios pusbrolių, Maurizio Gucci po ginčo su jos tėvu Aldo, paliko bendrovę. Bet jis išsaugojo teisę į akcijas ir savo balso teisę valdyboje. Į maištininko vaidmenį įsijautęs Maurizio vedė skandalingąją Patrizią Reggiani.
„Geriau norėčiau verkti „Rolls-Royce“ nei būti laiminga važinėdama dviračiu“, – toks buvo Patrizios gyvenimo šūkis.
Turtingųjų ir gražiųjų prekės ženklas augo ir augo, bendrovė įžengė į biržą. Bet šeimos klano narių tarpusavio santykiai buvo labai komplikuoti.
Štai po peštynių vieno valdybos posėdžio metu brolis Paolo paleido į darbą kumščius dėl slaptos vaizdo kameros.
„Dieve mano, kokias didžiules pinigų sumas Gucci šeimos nariai išleido advokatams“, – prisiminė Patricia.
Tuo tarpu bendrovės vadovas A.Gucci ne tik vedė Palm Springse savąją Bruną – praėjus ketvirčiui amžiaus po pirmojo bučinio, – bet ir savo gyvenamąja vieta nurodė Floridą, kur mokėjo pajamų mokestį.
O gal ir ne?
1983 metais JAV mokesčių žinybos apkaltino Aldo vengimu mokėti mokesčius. Matyt patikimus įrodymo dokumentus perdavė jo sūnus Paolo, keršydamas už tai, kad buvo išmestas iš bendrovės.
Nuodėmingas A.Gucci poelgis tuojau pat atsidūrė visuomenės dėmesio centre, teismo procesui prieš jį vadovavo garbės, pripažinimo trokškęs prokuroras Rudolphas Guliani, vėliau tapęs Niujorko meru.
Nors A.Gucci padengė sąmoningai nuslėptus mokesčius, 1986 metų rugsėjį buvo nuteistas vienerių metų ir vienos dienos kalėjimo bausme, – būdamas 81-erių.
„Valstybė norėjo duoti pamokantį pavyzdį. Mano tėvas buvo generalinis direktorius ir vienintelis Gucci šeimos narys, turėjęs Žaliąją kortą.
R.Guliani buvo jaunas vyras, norėjęs daryti karjerą“, – sako Patricia Gucci.
Floridos šiaurės vakaruose esančiame federaliniame kalėjime A.Gucci tapo 13124-054 numerio kaliniu. Čia buvo laikomi asmenys, kurie nekėlė pavojaus, kad gali pabėgti. Pirmiausia – ekonominiai nusikaltėliai.
A.Gucci miegojo 32 lovų salėje, savo kostiumą turėjo pakeisti į mėlynus kalinio drabužius, odinius batus – į baltus sportbačius.
„Kaip siaubinga! Ir tai jo amžiaus žmogui! Buvo sunku jį lankyti“, – sakė Patricia.
Duktė sako, kad jos tėvą mylėjo kaliniai ir sargybiniai. „Bubba Gucci“, kaip jie vadino Aldo, privalėjo prie drabužių prisiūti kalinių numerių etiketes.
„Šis darbas veikiausiai buvo laikomas jam tinkamu“, – sakė Patricia.
Kai 1987-ųjų rudenį Aldo buvo paleistas į laisvę, kadaise balta varna laikytas Maurizio paveldėjo jo dalį ir šoktelėjo iki bendrovės pirmininko pareigų.
Vos tik nustūmęs nuo sosto savo dėdę Aldo, perkėlė „Gucci“ būstinę iš Florencijos į prabangų biuro statinį Milane, nupirko bendrovei reaktyvinį lėktuvą. Ir kartu su savo žmona Patrizia įgijo reputaciją paveldėtojo, kuris nevaržomai taškosi pinigais.
Maurizio vedė derybas su Bahreine registruotu „Investcorp International“. Įdomu tai, kad tuo metu krizę patiriančios „Gucci“ pardavimas ir perėmimas vadinosi „Projektas Balnas“.
1989-ųjų balandį pozicijų bendrovėje netekę Aldo ir Patricia pardavė savo dalį.
Mažiau nei po metų A.Gucci mirė nuo vėžio. Dar iki mirties vienintele ir visapusiška paveldėtoja paskelbė savo dukterį Patricią, o iš sūnaus Paolo visiškai atėmė paveldėjimo teisę.
Trys Patricios broliai tylėdami išėjo iš advokatų kontoros, kur buvo perskaitytas A.Gucci testamentas.
„Po to niekuomet nebendravome“, – sako A.Gucci duktė.
Pusbrolis Maurizio mirė po keturių samdomo žudiko šūvių 1995 metų kovo pabaigoje vienoje Milano gatvių. Žmogžudystę užsakė keršto ištroškusi jo žmona P.Reggiani, jo abiejų dukterų motina, kurią jis paliko dėl jaunesnės.
Po 16 metų, – 2013-aisiais „juodoji našlė“ buvo paleista iš kalėjimo.
„Ji – tikra pamišėlė, monstras. Iš jos lūpų niekada neprasiveržė nė vienas apgailestavimo žodis. Jei ne ji, Maurizio nebūtų taip pasielgęs ir mano tėvu atsikratęs, „Gucci“ nebūtų parduota. Nenorėčiau to net prisiminti“, – sakė Patricia.
Po tėvo mirties ji išvyko į JAV ir ilgą laiką neprisipažindavo kas esanti.
„Norėjau ramybės“, – prisipažino Patricia.
Dabar ji gali vėl džiaugtis, kad „Gucci“ prekės ženklas yra toks sėkmingas. Nors ir priklauso nebe Gucci šeimai, o prabangos prekių įmonių grupei „Kering“.
„Naujasis madų dizaineris Alessandro Michele sugrąžino šio prekės ženklo žavesį, patrauklumą“, – tiki P.Gucci.
Beje, 2015-ųjų vasarą įtakingoji žurnalo „Vogue“ vadovė Anna Wintour įteikė A.Michele garbingą JAV madų apdovanojimą.
Kartais Patricia susimąsto, kur slypi Gucci šeimos kivirčų ir tarpusavio kovų ištakos.
„Mano tėvas buvo negailestingas. Su manimi elgėsi kantriai, bet kai mano broliai jam trukdydavo, jį išprovokuodavo... Ne, to ir nenorint“, – sako Patricia.
Jau Aldo tėvas Guccio bet kokiai progai pasitaikius, suduodavo ranka, diržu ar aprėkdavo. Visi jo siaubingai bijojo. Jis su malonumu supriešindavo sūnus vieną su kitu, siekdamas pažadinti jų kovinę dvasią.
Ko gero, tai nebuvo geriausias sumanymas.
