Kelionės – neatsiejama Lauros ir Šarūno Mazalų gyvenimo dalis, bene didžiausias malonumas ir pomėgis. Tai ir dvasinis vaistas nuo kasdienybės, rutinos, beprotiško pasaulio ritmo, kad sugrįžę galėtų su visa meile vėl priglausti vaikus, matyti vienas kito degančias akis.
„Su vyru daug keliaudavome ir tada, kai neturėjome vaikų. Buvome pakvaišę keliautojai ir puoselėdavome utopinę mintį apkeliauti aplink pasaulį.
Kuo toliau, egzotiškiau, kuo labiau kitaip – tuo geriau. Norėjome niekada negrįžti ten, kur jau buvome, – o kam, juk dar tiek neatrastų vietų pasaulyje. Šiandien jau manome visai kitaip.
Visada labai domino ir kultūrinė atskirtis, kitoks žmonių požiūris – dėl to mus visada vilioja Rytai“, – pasakojo Laura.
Vis dėlto šiandien sutuoktinių požiūris pasikeitęs iš esmės. Juodu patys subrendo ir užaugo, be to, gyvenimą pakeitė trys maži vaikai.
Neseniai vyresnėlės Deimilės Laura paklausė, ar ji atsimena kelionę į Jungtines Amerikos Valstijas ar kaip slidinėjo kalnuose. Ne, ji neatsimena.
„Tada su Šarūnu nusprendėme, kad kol vaikai tokie maži, investuosime į tas keliones, kurių norisi mums, suaugusiesiems.
Juokiausi, kad Deimilė puikiausiai atsimena kelionę į Egiptą ir šią kelionę vadina geriausiomis atostogomis. Mat su draugais ten buvome ilgai – net dvi savaites, buvo daug pramogų ir ledų. Su vyru juokėmės, kad anksčiau net nebūtume pagalvoję apie tokią „viskas įskaičiuota“ kelionę, bet vaikams reikia kitokių kelionių nei tos, kurios žavi mudu su Šarūnu. Tad jiems, tvirtai nutarėme, tokias ir duosime“, – pasakojo Laura.
Moteris patikino, kad keliauti su vaikais – daug sudėtingiau, mažieji greitai pavargsta, aplinkos keitimas reikalauja laiko. Ji prisiminė, kaip keliaudami Italijoje, lankydami Komo ežero apylinkes nutarė nuvykti į Činkve Terę – nuostabaus grožio kaimelius. Šeima išvyko ten, bet buvo siaubingai karšta, vaikai greitai pavargo, o jų įsivaizduota pasaka buvo pro sukąstus dantis.
Moteris neslepia – pasaulį ir kelionių troškimą pakeitė ir pandemija. Į tolimas šalis keliauti nebe taip drąsu. Vis dėlto baisusis virusas šeimai padėjo iš naujo atrasti ne tik Lietuvą, bet ir artimiausias kaimynes.
„Anksčiau niekaip nebūtume sugalvoję išvykti atostogų į Latviją. O kai suspaudė pandemijos gniaužtai, kelionė į Rygą buvo viena nuostabiausių – ir kas galėjo pamanyti? Kokie ten žmonės, maistas, senamiestis! Anksčiau nebūtume net pagalvoję, kad visai šalia galime taip puikiai praleisti laiką. Ryga mus taip sužavėjo, kad praėjusią vasarą jau su vaikais keliavome po Latviją ir Estiją kemperiu“, – pasakojo L.Mazalienė.
Laura ir Šarūnas – spontaniški keliautojai. Keliones jie retai planuoja iš anksto – pamatę pigesnius bilietus čiumpa juos tuoj pat. Vis dėlto vieną planą pora turi jau dabar – pavasarį jie trokšta aplankyti Pietų Korėją.
„Labai sunku planuotis dabar, pasaulinės pandemijos fone. Stebime situaciją, sekame, kurios šalys priima turistus, o kurios vis dar užsidariusios. Laikome kumščius ir dėl Pietų Korėjos, kad tik ta kelionė įvyktų.
Svajoju kada nors aplankyti Balį. Širdis trokšta nuvykti į Kapadokiją ir savo akimis pamatyti ten kylančius tūkstančius oro balionų, vilioja ir Šri Lanka“, – pasakojo L.Mazalienė.
Laura visai neseniai grįžo iš Paryžiaus – ten lankėsi jau trečią kartą. Kaskart moteris pamato, atranda naujų dalykų, kurių anksčiau nebuvo pastebėjusi.
Pora mielai grįžtų ir į Kiprą, mat ten buvo tuomet, kai Laura laukėsi, todėl mažiau jėgų turėjusi moteris nesijaučia iki galo pažinusi salą, pamačiusi jos grožį ir pasimėgavusi virtuve.
„Juolab kad daugiau matėme ne graikiškąją, o turkiškąją salos dalį. Jau pernai spalį turėjome bilietus grįžti į Kiprą, deja, susirgome koronavirusu ir visus planus dar kartą kitomis akimis ištyrinėti šią salą teko atidėti. Graikiją taip pat atradome visai neseniai – praėjusią vasarą buvome Santorino (Tyros) saloje“, – pasakojo Laura.
Nuostabaus grožio Santorino saloje pora atsidūrė visai spontaniškai: įsigijo nebrangius bilietus ir netrukus jau sėdėjo lėktuve, kylančiame į šią Graikijos salą.
„Santorinas mus pakerėjo! Neturėjau susidariusi išankstinio įspūdžio, tad ši kelionė buvo atradimų ir grožio pasaka. Maistas, vaizdai čia nuostabūs. Po šios kelionės irgi nusprendėme, kad tikrai Graikiją patyrinėsime daugiau, norime aplankyti ir kitas jos salas, juolab kad čia – Europa, yra ir vaikams puikiai tinkamų viešbučių su „viskas įskaičiuota“, – sakė Laura.
Kelionėms Laurą dažnai įkvepia ir knygos. Štai perskaičiusi „Mažąją danų laimės knygą“ ji vyro iškart paprašė nuskraidinti ją į Daniją – juk taip netoli, o pamatyti tuos laimingus žmones labai norisi. Pasirodo, knyga ne iš piršto laužta, viskas, kas joje rašoma, yra tiesa!
Viena įspūdingiausių Mazalų kelionių – po Pietų Ameriką. Pora po Braziliją, Paragvajų, Urugvajų, Peru ir Argentiną keliavo du mėnesius. Tiesa, planas buvo kur kas įspūdingesnis – sutuoktiniai norėjo čia praleisti net tris mėnesius, bet Laura jau laukėsi pirmosios atžalos, todėl planus pakeitė.
„Ten aš nesijaučiau saugi. Keliavome tikrai ne prabangiai, lankėme mažus kaimelius, bandėme rasti bendrą kalbą su vietiniais, bet mums nepavyko. Man ten buvo nejauku, net baisoka. Nenoriu ten grįžti. Nors vaizdai – fantastiški, gamta ten unikali, niekur kitur nepamatysi tokių gamtos stebuklų, bet žmonės ten atbaidė, energija – ne ta“, – prisiminė žurnalistė.
Iš Tailando, kurį sutuoktiniai pamilo iš pirmo žvilgsnio, juodu parsivežė visai kitokią patirtį – čia Laurą pakerėjo vietos žmonės, jų nuoširdumas ir draugiškumas.
„Dieviname Tailandą, jame lankėmės jau ne kartą ir kiekvieną rudenį, artėjant šaltajam sezonui, vėl svajojame laiką leisti ten. Čia nuostabu viskas – žmonės, maistas, energija. Pamenu, mums pirmą kartą atskridus oro uoste išvydau didelį užrašą: „Welcome to the land of smiles“. Nusijuokiau, kad tai labai pigus reklaminis triukas, atrodantis kaip visiškas kičas. Tačiau vėliau supratau, kad tai – absoliuti tiesa“, – pasakojo L.Mazalienė.
Pirmą kartą Tailande pora dviese keliavo motoroleriu vietiniais kaimais, kur gyvenimo net nėra kaip lyginti su Bankoko didybe. Belsdavosi pas žmones į namus, valgydavo kartu su jais, angliškai nemokančiais nė vieno žodžio, pažindinosi su ištisomis giminėmis, o išvykdavo mylimi kaip tos šeimos nariai.
„Man Tailando žmonės – fantastiški, paperka svetingumu ir nuoširdumu. Ten jautiesi mylimas, savas, o aura – nuostabi.
Kai į Tailandą atskridome antrą kartą, jau buvome su trimis vaikais. Gatvėse žmonės puldavo apsikabinti ir kuo nuoširdžiausiai džiaugdavosi mūsų vaikais. Mažyliui tuomet buvo vos keli mėnesiai, jį nešiojausi nešyklėje, ir visi vietiniai puldavo jo paglostyti ir pasveikinti mūsų, kad turime tokią didelę ir gražią šeimą. Nuostabus jausmas“, – įspūdžiais dalijosi moteris.
Laura su vyru Šarūnu kiekvienoje kelionė stengiasi aplankyti kelis ryškiausius rekomenduojamus objektus, nors vyras ir nesižavi muziejais. Bet kaip gali viešėti Paryžiuje ir nepamatyti Luvro turtų? Tad kartais žmonai pavyksta įkalbėti sutuoktinį skirti šiek tiek laiko miesto ar šalies įžymybėms. Šarūno aistra – gamtos grožis, pažintiniai takai.
Jei keliauja su draugėmis, Laura visada stengiasi aplankyti įdomias parodas, meno galerijas.
Kelionėse pora retai gaminasi patys – svečioje šalyje stengiasi paragauti neišragautų skonių, pažinti vietos virtuvės subtilybes. Laura visada atlieka namų darbus – išklausinėja draugų rekomendacijų, paieško geriausių restoranų atsiliepimų internete.
Iš kelionių šeima dažnai parsiveža įvairių prieskonių, o namuose gamina tai, kas buvo itin skanu. Štai grįžę iš Tailando draugams pasiūlė paragauti ten itin pamėgto deserto iš ryžių ir mangų. Tailande, pasakojo moteris, jiems buvo smagu valgyti ir gatvės maistą, net gerti sriubas iš maišelių atsisėdus ant grindinio. Tiesa, skrudintų vabzdžių ar lervų paragauti juodu vis dėlto neišdrįso.
Šeimos namuose žemėlapio, kuriame sužymėtos aplankytos šalys, dar nėra, nors Laura norėtų tokios interjero puošmenos. Tačiau apie didesnius namus pasvajojanti pora neabejoja – juose toks žemėlapis ant sienos tikrai atsiras.
