Moterų teisių problematika Afganistane vešėjo dar prieš pasirodant talibų valdžiai. Vienoje skurdžiausių šalių, kurioje daugiau nei 99 proc. tikinčiųjų sudaro musulmonai, rengtis konservatyviai moteris nuo seno skatino visuomenė. Vis dėlto iki šios vasaros afganistanietės, ypač gyvenančios didžiuosiuose miestuose, turėjo bent kuklią teisę rinktis.
Per pastaruosius du dešimtmečius šalyje pasiekta pažanga moterų švietimo klausimu, tačiau po rugpjūčio įvykių suabejota, ar moterys ir toliau galės siekti išsilavinimo vyrų valdomoje šalyje.
Kolegijose ir universitetuose besimokančioms ar dėstančioms afganistanietėms Talibanas liepė dėvėti viršutinį drabužį abają bei nikabą – visą veidą dengiantį šydą. Remiantis dabartinėmis taisyklėmis, afganistanietės rengtis juodai privalo nuo galvos iki kojų, taip pat joms privaloma mūvėti pirštines.
Nauji moterų aprangos kanonai greitai sukėlė ažiotažą. Internete ėmė plisti senos fotografijos, kuriose matomos gatvėse be jokių galvos apdangalų kadaise vaikščiojusios, trumpais sijonais pasipuošusios ir knygomis nešinos Afganistano moterys.
Taip pat pasitaikė nemažai teigiančiųjų, jog tradicinė, taigi rankas ir kelius dengianti, moterų apranga, o ne juodas viską uždengiantis rūbas yra tikrasis Afganistano kultūrinis palikimas.
Savotišku protestu prieš naująją švietimo sistemoje veikiančių moterų aprangą tapo socialinių medijų kampanija „Do Not Touch My Clothes“ („Neliesk mano drabužių“).
Įvairiausiuose planetos kampeliuose gyvenančios afganistanietės internete ėmė dalytis nuotraukomis, kuriose jos pozuoja vilkėdamos tradicinėmis suknelėmis.
Jos, nepaisant šalies regiono ar etninės grupės, pasižymi vienu bendru bruožu – spalvingumu. Svarbia kampanijos dalimi tapo grotažymės #DoNotTouchMyClothes ir #AfghanistanCulture (Afganistano kultūra).
Kampaniją surengusi buvusi Amerikos universiteto Afganistane istorijos profesorė Bahar Jalali su talibų atėjimu į valdžią sieja nacionalinio identiteto išnykimo grėsmę.
„Kai pamačiau tais juodais, anksčiau Afganistane man niekuomet nematytais rūbais apsivilkusias moteris, nenorėjau, kad pasaulis manytų, jog tokios mes esame iš tikrųjų.
Pasidalijau nuotrauka, kurioje pati vilkėjau tradicinius drabužius, taip pat pasielgti įkvėpiau daug kitų iš Afganistano kilusių moterų. Žinau, kad fotografija yra labai galingas įrankis“, – teigė kampanijos sumanytoja.
B.Jalali pridūrė, jog per pastaruosius dešimtmečius jos gimtinę paliko daugybė išsilavinusių žmonių. Anot moters, emigrantai turi prisiimti atsakomybę ir su Afganistano kultūra supažindinti kitus laisvojo pasaulio gyventojus.
