Pastarosiomis dienomis Monika aktyviai dirba – įrašinėja naujas dainas, planuoja koncertus, tad prieš įsivažiuojant rudens sezonui su bičiulėmis nutarė pasišildyti po skaisčia saule. Juk taip smagu prasitęsti vasarą, kai Lietuvoje į langus beldžiasi gilus ruduo.
„Portugalijoje esu buvusi kartą, tuomet lankiausi tik šios šalies sostinėje Lisabonoje. Ji man iškart įstrigo dėl šviesios, lengvos emocijos.
Turiu draugų, kurie yra ir keliavę, ir gyvenę Portugalijoje, todėl visada norėjosi apžiūrėti, kas toje Portugalijoje liko už sostinės sienų. Tikrai nenusivyliau – nuojauta, kad Portugalija yra viena įsimintiniausių ir mėgstamiausių šalių, man asmeniškai pasitvirtino“, – šypsojosi M.Linkytė.
Dainininkė atostogavo dvylika dienų, per jas stengėsi pamatyti kuo daugiau Portugalijos ir nors trumpam įsijausti į vietos gyvenimą. Ji keliavo pakrante – aplankė Farą, žvejų miestelį Oljauną, vėliau vyko į sostinę Lisaboną.
Paskutines kelionės dienas prie moteriškos kompanijos prisijungė atlikėjas Vaidas Baumila su bičiule, tad visi kartu spėjo aplankyti du miestus – Portą ir Nazarė.
„Esu gyvenusi Londone, šiek tiek Nepale, tad labai gerai suprantu, kad Portugalijai pažinti tikrai nepakanka 12 dienų. Pačiupinėjau jų kultūrą, bet tikrai negaliu pasakyti, kokia iš tikrųjų ji yra.
Per tą trumpą laiką pasirodė, kad nuolat šviečianti saulė suteikia žmonėms atsipalaidavimo, lengvumo. Jie nuoširdūs, paslaugūs. Visada šviežios jūrų gėrybės leidžia pamėgti jų virtuvę iš pirmo žvilgsnio“, – įspūdžiais dalijosi dainininkė.
Didžiausią kelionės dalį Monika su draugėmis praleido Sagrešo miestelyje. Saulės palydėjimas su užkandžiais, tikri pokalbiai, nuoširdumas – visa tai tik sustiprino portugališko gyvenimo pojūtį.
Nors kelionės tikslas nebuvo paplaukioti banglentėmis, būnant Portugalijoje neišmėginti šio sporto būtų nuodėmė.
„Ėmėme kelias banglenčių pamokas pradinukams, kad mums parodytų, kaip ant tos banglentės elgtis. Kiek leidžia suprasti mano geografinės žinios, bangų Portugalijoje šiuo periodu tikrai surasti nėra sunku“, – kalbėjo Monika.
Pirmą kartą į rankas banglentę Monika paėmė Baltijos jūroje. Ir nors ji skaičiuoja pirmuosius atsistojimo ant lentos kartus, jau pajuto, kad vandenyne užsiimti šiuo sportu kur kas lengviau.
„Kiek suprantu, bangos vandenyne pasiskirsto tolygiau ir turi didesnę jėgą, bet gyvenime dariau tai tik tris kartus, tad nereikėtų mano žodžių priimti už gryną pinigą“, – nusijuokė M.Linkytė.
Tačiau ir tie trys kartai vandenyje su lenta Monikai įsimintini dėl nuo vaikystės jaučiamos vandens baimės. Kad ją įveiktų, Lietuvoje ji lanko plaukimo pamokas ir vis labiau bando prisijaukinti vandenį.
„Jau galiu sakyti, kad tai man nebesukelia rankų ir širdies drebėjimo. Esu dėkinga savo trenerei Simonai, tikrai nevengiu kartu su ja pasijuokti iš savęs ir vis klausiu, kada vyks mano pamoka su man lygiais – pirmokėliais vaikais, kuriuos dažnai sutinku baseine.
Bet esu žmogus, kuriam nepatinka, kai jį valdo kokia nors emocija, tad bandau surasti būdų tai baimei sumažinti. Itin geros plaukikės iš manęs tikriausiai niekada nebus, bet mano plaukimo pamokos labiau dėl proto nuraminimo ir buvimo ten, kur nepatogu“, – įsitikinusi ji.
Monika sako nesanti akylai šį sportą stebintis žmogus, tačiau pastebėjo, kad šio sporto atstovai žavi savo atsipalaidavimu, ramybe, koncentracija.
„Beprotiškai mėgstu vandenį. Man gera į jį žiūrėti, mane jis svaigina, suteikia ramybės, vandenynas leidžia suprasti, kokia maža aš esu. Taip pat kad būdama žmogus visada turėsiu prisitaikyti prie gamtos – visada būsiu pavaldi audrai. Vanduo man yra tapatus gyvenimui, jame atrandu daug atsakymų apie esmę. Bet vandens bijau, o banglentės buvo vienas iš tų dalykų, kurie gali padėti jo bijoti mažiau“, – teigė atlikėja.
Monika netiki posakiu, kad kelionės keičia žmones, tačiau tokius nuotykius ji su malonumu kolekcionuoja savo širdyje.
„Mes keičiamės patys, kai esame tam pasiruošę. Tiesiog arba esame pasiruošę nusimesti vieną kitą sluoksnį netikrumo ir atsiverti sau, kokie iš tikrųjų esame, arba ne.
Kelionės yra labai gražus periodas, kai tam tikrą laikotarpį gyveni apimtas nuolatinio naujumo jausmo: kiekvieną rytą pasitinka nauji vaizdai, neįprasta dienotvarkė. Tai nuotykis, suteikiantis atsipalaidavimo.
O atsipalaidavus lengviau pažvelgti į save iš vidaus. Matyt, ir šį kartą kelionėje labiau galvojau apie savęs, kaip žmogaus, augimą, o ne apie naujas banglentes. Pastarosios pirkti tikrai neplanuoju, bet ant jos užlipti norėčiau dar ne kartą“, – šypsojosi M.Linkytė.
