Užsakyta M.Gucci žmogžudystė atskleidė dideles jo šeimos dramas. O G.Versace žuvo nuo jį persekiojusio pamišusio gerbėjo kulkos. Savo mirties dieną jis buvo geriausiai žinomas italų dizaineris, stebinantis pasaulį drąsia ir ryškia kūryba, kuri patenkino publikos geidulio, šlovės, prestižo ir prabangos alkį.
Abu jie pasaulinio garso mados virtuozai, tačiau Gucci istorija prasidėjo daug anksčiau, nei G.Versace gimė. Gucci vardas buvo siejamas su kokybe ir meistriškumu, o G.Versace garsėjo provokuojančiomis mados kolekcijomis. Milane buvo juokaujama, kad Giorgio Armani rengia įtakingų vyrų žmonas, o G.Versace – jų meilužes.
Gucci šeima atkeliavusi iš šiaurinio regiono – Toskanos, priešingai nei Versace – iš piečiausios Italijos dalies Kalabrijos. G.Versace buvo savo mados namų įkūrėjas, o M.Gucci – paskutinis šeimos verslo valdytojas.
Abu mados diktatoriai gyvenimą baigė staiga ir netikėtai, bet panašiomis aplinkybėmis: vienas prie savo namų vartų, kitas ant laiptų, vedančių į biurą. Vienos tragedijos aplinkybės išsiaiškintos, kitos – likusios tik spėlionėmis. Bet kas vis dėlto siejo šias dvi žmogžudystes, sukrėtusias visą mados pasaulį?
M.Gucci buvo nušautas 1995 m. kovo 27-osios rytą, kai kilo laiptais į savo biurą Milane. Tiesa, įvykį mačiusiam durininkui irgi kliuvo kelios kulkos, tačiau jis liko gyvas.
Maurizio vilkėjo smėlio spalvos paltą, kurį pervėrė trys šūviai, o ketvirtas skriejo tiesiai į smilkinį.
Pasak italų spaudos, karabinieriai, pradėję tirti šį įvykį, dėmesį sutelkė į kitas Maurizio verslo šakas: lošimo namų verslą, prabangių viešbučių statybas, tačiau kelerius metus taip ir nerado atsakymo, kas ir kodėl nužudė garsųjį mados magnatą.
Gucci klano nariai manė, kad vyras buvo nužudytas dėl skolų. Ši žmogžudystė prilygo Agathos Christie romanų istorijai.
Visa tiesa paaiškėjo tik po dvejų metų, kai bankrutavusio restorano savininkas paskambino policijai ir pranešė, kad turi svarbios informacijos dėl M.Gucci nužudymo.
Gabriele Carpanese, apsimetęs turtingu narkotikų prekeiviu iš Pietų Amerikos, susibičiuliavo su vieno viešbučio durininku Ivano, kuris, patikėjęs naujojo bičiulio istorija, atskleidė ir savąją didžiąją paslaptį: padėjo suorganizuoti skandalingąjį mados kūrėjo nužudymą, kurį užsakė mados verslo įpėdinio buvusi žmona Patrizia Reggiani.
Ivano Savioni teigė, kad už atliktą darbą nebuvo tinkamai sumokėta ir jis nepaliks turtingosios našlės ramybėje, kol nebus deramai atsiskaityta.
Pareigūnai, surinkę įkalčius ir įrodymus istorijos pagrįstumu, sulaikė P.Reggiani namuose pusę penkių ryto.
Ponia išėjo iš namų ne su naminiu chalatu, o su prabangiais kailiniais, siekiančiais žemę ir žybsinčiais deimantais.
Patrizia buvo nuteista kalėti 29 metus. Tą dieną, kai nužudė jos vyrą, ji savo dienoraštyje įrašė žodį „paradeisos“, kuris išvertus iš graikų kalbos reiškia rojų.
Italų spauda ją kaipmat praminė Juodąja Našle. Kai televizijos šou vedėja ironiškai paklausė nuteistosios, kodėl ji pati nenušovė savo vyro, ji juokaudama atsakė, kad jos rega nėra pati geriausia, todėl galinti prašauti.
P.Reggiani dėl aistros brangakmeniams ir papuošalams buvo tapatinama su garsiąja aktore Elizabeth Taylor. Ji dievino prabangų ir ištaigingą gyvenimą, kurį suteikė jos vyras: jachtos, kelionės, privatūs lėktuvai, restoranai, aukštosios mados apdarai ir įspūdingi juvelyrikos kūriniai. Ji neslėpė savo nesveikos manijos prabangai, atvirkščiai, didžiavosi galinti sau leisti visus malonumus.
Patrizia ir Maurizio buvo viena ryškiausių Milano grietinėlės porų. Tiesa, reikia paminėti, kad Maurizio tėvas Rodolfo Gucci nepritarė sūnaus santuokai su Patrizia. Ir nebe reikalo – tai buvo lemtingas žingsnis, dėl kurio dizaineris neteko gyvybės.
Poros nesutarimai prasidėjo, kai Maurizio išvyko į kelionę, iš kurios taip ir nebegrįžo į savo žmonos glėbį.
Jis įsimylėjo kitą moterį ir padavė dokumentus skyryboms. Juodas pavydas ir neapykanta užtemdė Patriziai akis ir protą, nes taip lengvai savo statuso, turtų ji jokiai kitai moteriai negalėjo atiduoti. Ji visada siekė kontroliuoti vyro pinigus, o jos noras kerštauti, godumas ir liguistas savininkiškumo jausmas pražudė Gucci dinastijos atstovą. Nors ir dabar ji teigia, kad jis buvo svarbiausias žmogus jos gyvenime, kurį iki šiol myli.
Aršios šeimos intrigos nedavė ramybės ir kitiems Gucci šeimos įpėdiniams. Vidiniai nesutarimai bendrovėje kurstė priešiškas aistras tarp dėdžių ir pusbrolių. Nesantaika dėl vadovavimo mados namams baigdavosi kaltinimais ir teismais. Pasak dienraščio „La Repubblica“, didžiausias Gucci šeimos priešas yra jų pačių giminė, verslas ir valdymas, paskui... moterys.
Gucci šeimoje tvyrojo tokie dideli nesutarimai, kad į Maurizio laidotuves atėjo tik keli giminaičiai. Jis palaidotas Šveicarijoje, savo dievintame kalnų miestelyje Sankt Morice, kuriame praleido nemažai laiko.
Dizaineris G.Versace mirė, kai jo mados imperija buvo pasiekusi klestėjimo viršūnę, kai jis buvo pripažintas įžymybių – nuo roko žvaigždžių iki karališkosios šeimos atstovų. Jis buvo itin socialus žmogus ir mylėjo žmones. Dėl išskirtinio komunikabilumo buvo žinomas visame pasaulyje.
Niekas nenutuokė, kad 1997 m. liepos 15-osios rytas garsiajam mados dizaineriui bus lemtingas. Išėjęs nusipirkti rytinės spaudos ir kavos Gianni daugiau nebeišvydo savo artimųjų – pašautas suklupo prie savo garsiosios vilos Majamyje ir po kelių valandų ligoninėje mirė.
G.Versace tapo labiausiai ieškoto FTB žudiko maniako auka. Andrew Cunananas prieš tai jau buvo nužudęs keturis žmones, visos jo aukos buvo vyrai, beveik su visais jį siejo intymus ryšys, o su viena auka ir gilesni jausmai.
Žmogžudys sulaikymo metu nusišovė paleisdamas kulką sau į galvą. Pasirinko dramatišką holivudinį mirties scenarijų. Ar pasaulinio garso dizaineris pažinojo savo žudiką iš anksčiau, lieka spėlionėmis be įrodymų.
Nestabilios psichikos jaunuolis visą laiką siekė būti dėmesio centre, bet kokia kaina troško šlovės ir prabangaus gyvenimo kitų sąskaita. Buvusi FTB darbuotoja Candice DeLong „ABC News“ sakė: „Andrew savivertė buvo tiesiogiai susijusi su prabanga. Aukštuomenės prielankumas ir turtingi žmonės – štai ko jis tikėjosi. Negavęs to, ko nori, jis sutrikdavo, imdavo blaškytis.“
Jis nuolatos ieškojo vyresnių turtingų vyrų, kurie jį išlaikydavo ir suteikdavo prabangų gyvenimą, tuo jis mėgavosi be skrupulų. Nutrūkus tokiems santykiams svaigindavosi narkotikais ir ieškodavo vis naujų jam patogių santykių.
Patalogiškas melagis, turintis itin aukštą IQ. A.Cunananas – žmogus, kuris neturėjo ką prarasti, gyveno fantazijų pasaulyje ir svaiginosi tuo kaip ir narkotikais. Jis vartydavo mados biblija vadinamus „Vogue“ ir „Vanity Fair“ žurnalus įsivaizduodamas juose save. Nieko nuostabaus, kad paskutine auka pasirinko pasaulinę šlovę pelniusį dizainerį G.Versace. Juk jis turėjo viską, ko jo žmogžudys siekė visą gyvenimą: finansinę laisvę, pripažinimą ir žinomumą.
Tiesa, prie liguistos sūnaus psichikos prisidėjo ir jo tėvai. Vaikas augo esant nenormaliam psichologiniam klimatui, kurį būtų galima pavadinti vienu žodžiu – fantazijos. Berniuko tėvai stengėsi vaikui suteikti pasiturinčios šeimos jausmą, nors šeimos finansai buvo itin nestabilūs.
Jie leido sūnų į privačią mokyklą, į kurią ėjo diplomatų vaikai, nupirko sportinį automobilį ir užleido didžiausią miegamąjį kambarį savo name. Kiti jo broliai ir seserys gyveno itin kukliai. Iliuzijų burbulas sprogo, kai tėvas dėl finansinių nusikaltimų turėjo sprukti į Filipinus. Motina su vaikais buvo palikta likimo valiai.
Gal ši tėvo išdavystė ir lėmė liguistą baimę būti atstumtam, nereikalingam?
Visi A.Cunanano nusikaltimai įvykdyti iš pavydo, neapykantos ir keršto troškimo tiems, kurie gyveno jo svajonių gyvenimą.
Tai geriausias pavyzdys, kai šlovės ir žinomumo fenomenas pritraukia tragedijas ir provokuoja aplinkinių pavydą.
Atsisveikinimo su mados dizaineriu ceremonija labai skyrėsi nuo M.Gucci laidotuvių. Ji vyko pačioje Milano širdyje esančioje katedroje. Sesuo Donatella išlydėjo savo brolį lyg paskutinį mados pasaulio imperatorių – su derama pagarba ir tylia prabanga. Laidotuvių dalyviai buvo apgyvendinti „Four Seasons“ viešbutyje, kuris yra netoli „Versace“ mados namų būstinės, kambariuose buvo suruošti laidotuvėms skirti garderobo deriniai.
Buvo paprašyta nenešti velioniui gėlių, vietoj jų paaukoti vėžiu sergantiems žmonėms. Aktoriai Tomas Cruise’as ir Nicole Kidman prie kilnios labdaringos akcijos prisidėjo net 25 tūkst. JAV dolerių.
Atskiras VIP įėjimas apsauginių buvo akylai saugomas nuo smalsuolių. Katedra nebuvo išpuošta gėlėmis – Gianni mėgtomis baltomis rožėmis buvo papuoštas altorius, ant kurio stovėjo urna.
Dėl pasaulį sukrėtusios netekties išgyveno ir supermodelis Naomi Campbell. Ji buvo mylimiausias Gianni modelis, jie pažinojo vienas kitą 11 metų. Naomi dėl laidotuvių net atšaukė svarbų vizitą pas Nelsoną Mandelą.
Muzikos legenda seras Eltonas Johnas buvo ypač artimas dizainerio draugas, jie kartu lankydavosi antikinėse galerijose ir dalyvaudavo aukcionuose.
O Velso princesė Diana buvo viena garsiausių Gianni klienčių. Jie susipažino tuo metu, kai Velso princesė jau buvo išsiskyrusi su princu Charlesu. Atvertus naują gyvenimo puslapį Gianni jai padėjo sukurti naują įvaizdį – šiek tiek blizgų.
Tai buvo vienas paskutinių Velso princesės pasirodymų viešumoje, nes po šešių savaičių ir ji pati tragiškai žuvo per autoavariją Paryžiuje.
Į paskutinę kelionę išlydėti dizainerio susirinko daug garbingų svečių: ilgaamžis draugas dizaineris Karlas Lagerfeldas, atlikėjas Stingas su žmona, įtakingiausia mados pasaulio persona vadinama amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour, mados kūrėjai G.Armani ir Valentino.
Legendinės mados pasaulio asmenybės gyvenimą baigė ne savo noru, o tapo pykčio, godumo ir pavydo aukomis. Vienas kūrė, kitas skaldė ir valdė, bet abu šį pasaulį paliko vienodai – po lemiamų šūvių, atėmusių gyvybę.
Po M.Gucci valdymo šeima prarado viską, ką buvo sukūręs jo senelis Guccio Gucci. M.Gucci buvo paskutinis Gucci klano vadovas mados namuose, tačiau prieš nužudymą jis jau buvo pardavęs šį verslą kitiems. „Versace“ mados namų valdymą perėmė Gianni sesuo Donatella, nors kaip pagrindinė paveldėtoja testamente buvo nurodyta jos dukra Allegra.
Bandome ieškoti teisybės, kai gyvenimą nutraukia svetima ranka, tačiau visi žinome, kad bilietą pas Abraomą turime visi, tik nežinome, kada juo pasinaudosime. Kad ir kuo būtume šioje Žemėje, visi į dangų patenkame būdami lygūs: juk dulke buvai, dulke ir pavirsi.
