Šiandien dukrą Dariją ir sūnų Damianą auginančios poros pažinties istorija galėtų pasirodyti įprasta – jie susipažino naktiniame klube, ten, kur abu mėgsta lankytis.
Atrodytų, pasilinksminimo vietoje užsimezgusi atsitiktinė pažintis galėjo neišsirutulioti į tvirtus santykius.
Tačiau atsitiko kitaip – šių metų rugsėjo 9-ąją Sandra ir Dario švęs draugystės dešimtmetį.
Vienas į kitą juodu vis dar žiūri žibančiomis akimis – taip, kaip tą vakarą, kai susipažino. „Net nepastebėjome, kaip visi šie metai prabėgo. Dario visada mane palaiko, pasitiki. Jis yra mano geriausias draugas... Mes abu vienas kitam esame geriausi draugai“, – sakė nuotaka tapusi Sandra, kurios akyse vestuvių dieną žibėjo džiaugsmo ašaros.
Daugiau kaip prieš penkiolika metų tuomet dar nepilnametės lietuvės akyse ašaros kaupėsi ne iš džiugesio.
Sandros mama išvyko dirbti į Vokietiją.
„Praėjus porai metų ji rado išeitį, kaip mus su broliu išsivežti iš vargano gyvenimo Lietuvoje. Tokiu būdu, būdama 14-metė paauglė, su didžiausiomis ašaromis akyse buvau išvežta iš gimtinės“, – prisiminė Sandra.
Vis dėlto emigracija moteriai padovanojo ne tik sotesnį gyvenimą, bet ir pažintį su būsimu vyru.
Vestuves jie planavo beveik trejus metus: keitė datą, planus kiek sujaukė ir pasaulio ritmą sutrikdžiusi COVID-19 pandemija.
„Man labai pasisekė – Dario leido daryti ir spręsti viską pačiai.
Mano vyras pasitikėjo manimi, žinojo, kad mūsų vestuvės bus tobulos.
Vestuvės juk turi tapti ta vienintele, nepakartojama švente gyvenime, o ne ta, dėl kurios labiausiai pradedi pyktis, kai nesutariama dėl staltiesių spalvų, šventėje pasirodysiančios grupės ar atlikėjų“, – svarstė Sandra, kurios idėjas įgyvendino vestuvių planuotojos Gintarė Dapkutė-Rodriguez ir Andrea Naar Alba.
Renginio dizaino sprendimus nuotaka patikėjo vienam žinomiausių Lietuvos floristų Mantui Petruškevičiui.
Įspūdingam projektui buvo gaminama daugybė tik šiam renginiui skirtų dekoracijų, kurias iš Lietuvos į Romą vežė didžiulis krovininis sunkvežimis. Vestuvių pokyliui jaunavedžiai išleido virš milijono eurų.
Pokylyje netrūko asmeninių akcentų: servetėlės buvo išsiuvinėtos jaunavedžių vardais ir inicialais, jųdviejų sukurtu logotipu.
Dešimtys tūkstančių gyvų gėlių žiedų buvo atgabenta tiesiai iš Olandijos.
„Mantas moka ir mėgsta dirbti taip, kaip ir aš. Be apskaičiavimų, žmonių sukurtų ribų. Nieko nėra neįmanomo“, – sakė svajonę realybe pavertusi Sandra.
Nuotakos vestuvinės suknelės idėją įgyvendino Izraelio aukštosios mados namai „Balayi“.
Efektingas drabužis ir nuotakos šydas, išsiuvinėtas mažais blizgančiais akmenėliais, svėrė beveik 40 kilogramų.
Dukra šventės metu puošėsi mamos suknelės mažąja versija, kuri svėrė 10 kilogramų.
Dizaineris Robertas Kalinkinas papuošė šventės svečius: pirmojo vakaro metu tiek jaunavedžiai, tiek pabroliai ir pamergės puošėsi lietuvių dizainerio darbais.
Vestuvių puota truko tris dienas. Pirmąjį vakarą jaunavedžiai svečius pakvietė į raudonąją vakarienę.
Dalyviai turėjo progą susipažinti, išgerti raudonojo vyno ar šampano, paklausyti gyvos muzikos.
Ceremonijos dieną svečiai jautėsi tarsi nusikėlę į baroko laikus.
„Norėjau pasakos: sunkių apdarų, pilies aplinkos, dominuojančių smaragdo ir aukso spalvų, daugybės kristalais puoštų šviestuvų. Ceremonija sužibo baltoje aplinkoje.
Mano visi norai buvo išpildyti, man nieko netrūko. Svečiai buvo vienas už kitą gražesni – jų veidus puošė plačios šypsenos, akių spindesys.
Tai mane pavertė dar laimingesne nuotaka“, – prisiminusi karališkos šventės akimirkas sakė Sandra.
Trečiąją dieną į vakarėlį prie baseino rinkosi pusė svečių – tie, kurie rado energijos šokiams ir paskutinių vestuvių akimirkų džiaugsmui.
