– Kas jus įkvepia gyventi?
– Gal nuskambės banaliai, bet didžiausias mano įkvėpimo šaltinis yra šeima – tėvai, vaikai, žmona, augintiniai, draugai, darbas – žmonės, kuriems skubame į pagalbą.
– Kaip atkreipti jūsų dėmesį?
– Nelygu kas nori, kad atkreipčiau! Man patinka paprasti dalykai: deimantai, auksas, prabanga... O jeigu rimtai – nuoširdumas, paprastumas.
– Koks patinka patiekalas?
– Nesu maisto vergas, man patinka daugybė patiekalų. Turime tą madingą grilį, jame gaminame daugybę patiekalų.
Dievinu gerus kepsnius iš brandintos mėsytės, savo gamybos mėsainius, tam tikras jūrų gėrybes, troškinius, gerą plovą, bet turi praeiti tam tikras laikas, kad vėl šių patiekalų norėčiau. Anksčiau būdavo taip: paskambina draugai, sako: „Gal šiandien „šašlų“?“ Gerai, kepam. Šio patiekalo nevalgiau jau porą mėnesių.
– Mėgstamiausias aromatas?
– Jeigu klausiate apie kvepalus, yra geras už 6 eurus. Jau ne vienas klausė, kokie čia kvepalai, bandė spėlioti, vardijo brangiausius, bet taip ir neatspėjo.
O jeigu apskritai, labai geras aromatas užėjus į mano šiltnamį.
Labai patinka gamtos kvapai: žydinčių alyvų, čiobrelių, liepžiedžių. Kepinamų svogūnų, česnakų...
– Geriausia gauta dovana?
– Mėlynas viliokas („vobleris“). Su juo labai daug žuvų esu pagavęs. O šiaip – dukra ir sūnus, kuriuos man padovanojo mūsų su žmona stipri meilė. Aš viską iškenčiau, o ji TIK pagimdė. (Juokiasi.)
– Jei pasaulyje yra rojus, tai...
– Žinoma, kad čia, mūsų Lietuvoje.
– Be ko diena prarastų prasmę?
– Be šeimos, žmonių, jų šypsenų.
– Kaip atsipalaiduojate?
– Stengiuosi neįsitempti. Bet, kaip ir dauguma, poilsiaujame su draugais, keliaujame ir panašiai.
– Kas padeda kovoti su neigiamomis emocijomis?
– Toks tas mano darbas, kad jau beveik dešimt metų kartkartėmis tenka susidurti su neigiamomis emocijomis.
Bet kai prie to esi pripratęs, per daug nesureikšmini ir visada džiaugiesi nauja diena, naujais potyriais.
– Blogiausias įprotis?
– Visi mano blogi įpročiai yra geri – kaip ir visų žmonių.
– Ką naujo norėtumėte išmokti?
– Daug ką moku, daug ką norėčiau išmokti, bet gyvenimas per trumpas viską išmokti.
Norėčiau išmokti kokybiškai glaistyti sienas, nes kiek bandžiau, rezultatas manęs netenkina.
– Kokią garsenybę norėtumėte pakviesti į pasimatymą?
– Kas per daiktas yra garsenybė? Su Oksana Pikul-Jasaitiene daug metų esu pažįstamas, daug metų kartu dirbome. Daugiau su niekuo nenoriu į pasimatymą...
– Jei nebūtumėte tas, kas esate, kuo norėtumėte tapti?
– Labai norėčiau būti dailininku, nes net gėlės nemoku nupiešti. Mokykloje dailės darbus už mane piešdavo sesuo, gaudavau dešimtukus.
– Kur, jei ne Lietuvoje, norėtumėte gyventi?
– Kur tik aš esu nebuvęs: ir ten nebuvęs, ir ten. Bet iš ten, kur buvęs, visada buvo begalinis noras grįžti namo!
– Ką visada galima rasti jūsų šaldytuve?
– Mūsų namuose yra trys šaldytuvai. Visuose visada rasite daug ledukų, nes maža kada gali užsimanyti šalto skanaus kokteilio.
– Vaisiai ar saldumynai?
– Saldumynus valgau labai retai. Geriau vaisiai, bet dar geriau mėsa. Laukiu momento, kai jos visai atsisakysiu, bet manau, kad vegetarai to niekada nesulauks.
– Mėgstamiausias posakis?
– Vyras turi būti vyriškas, moteris – moteriška.
– Kokią kosmetiką naudojate?
– Naudoju daug įvairios kosmetikos, nes mano pagrindinis darbas tiesiogiai susijęs su žmonėmis. Naudoju daugybę injekcijų raukšlėms lyginti, skruostams patempti, lūpoms putlinti. (Juokiasi.)
– Meilė – tai...
– Nuostabus jausmas. Tokia nuostabi būsena, kai nubudęs ryte vėl džiaugiesi tuo, ką turi šalia...
– Kaip jus turėtų vertinti ir prisiminti kiti žmonės?
– Ir gerai, ir blogai, nes toks dabartinis mano darbas.
