Niujorke gyvenantis modelis iš Lietuvos Svetlana Griaznova-Acquista dirbo garsiausiose modelių agentūrose „Elite“, „Wilhelmina“, „Karin“, „Munich“, OKAY ir iškilo iki pasaulio supermodelių. Svetlana demonstravo žymių dizainerių bei mados namų drabužius. Jos fotografijos puošė populiarių žurnalų, tokių kaip „Elle“, „Vogue“, „Cosmopolitan“, viršelius.
Nuo to laiko daug vandens nutekėjo. Ištekėjusi už italų kilmės niujorkiečio vidaus ligų gydytojo, vieno Madisono medicinos centro įkūrėjų Angelo Acquistos (66 m.) Svetlana susilaukė trijų vaikų: dukters Alessandros (13 m.) ir dvynių Salvatore ir Nicholo (11 m.).
– Kaip susiformavo jūsų požiūris į pinigus?
– Pastangos ir atkaklus tikslo siekimas gali atverti duris į laimę – tai man nuolat kartojo tėvai, kurie niekada negarbino pinigų.
Jie vertino žmogaus darbą, talentą, sugebėjimą save išreikšti, o tai jau buvo garantas, kad pinigų bus.
– Kokie įvykiai suformavo jūsų požiūrį į santykius, draugystę, savo pačios vertę, sugebėjimą dirbti ir uždirbti?
– Pagrindą mano asmenybei nutiesė sunkumai, su kuriais susidūriau karjeros pradžioje. Tuo metu buvo sunku atrasti tikrų draugų, reikėjo nuolatos konkuruoti ir dėti daug pastangų, kad būčiau pastebėta, gaučiau užsakymą.
Mano pirmosios romantiškų santykių patirtys taip pat greitai parodė, jog ne visi vyrai vedami kilnių tikslų ir linki gero. Teko patirti daug neigiamų dalykų, kurie atvėrė akis, suformavo charakterį ir gebėjimą atpažinti žmones.
Sutuoktinį rinkausi labai atsakingai, sutikau kurti šeimą su vyru, kuris mokėjo rodyti rūpestingumą, o savo statusą, pinigus uždirbo asmeniniu atkakliu darbu – jam sėkmės niekas neatnešė ant auksinio padėklo.
Prisimenu, kad mane pačią karjeros pradžioje pinigai gąsdino, uždirbti sekėsi sunkiai, bet viduje skambėjo tėvelių žodžiai: „Jei stengsiesi, nepasiduosi ir atiduosi visą save – pinigų būtinai atsiras!“
– Ar dažnai investuojate į savo emocijas? Ar leidžiate sau neracionalius, bet malonius pirkinius?
– Visuomet kreipiu dėmesį į savo jausmus ir emocijas, rūpinuosi gera savijauta. Tos investicijos visada atsiperka, nes emocijos padeda intuicijai gerai veikti ir tai manęs dar niekada nenuvylė.
Sekdama savo nuoširdžiais jausmais visada atsiduriu teisingame kelyje.
– Kaip su laiku keitėsi jūsų pinigų leidimo įpročiai?
– Niekada sau neleidau švaistytis pinigais ir pirkti beprasmių dalykų, išleisti daugiau, nei uždirbu. Visuomet savo uždirbtus pinigus investavau, kad jų daugėtų, kad pinigai dirbtų.
– Kokia buvo jūsų pirma reikšminga alga? Ar pamenate, kur ją išleidote?
– Kiekvienas uždirbtas doleris man buvo labai svarbus ir turėjo didžiulę vertę: buvo laikai, kai per dieną uždirbdavau 10 tūkstančių dolerių, o buvo, kai atlygis siekė vos tūkstantį dolerių per dieną. Prisimenu visus pirmus savo atlyginimus. Iš pirmų didesnių uždarbių man pavyko tėvams Lietuvoje nupirkti namą.
– Kokiomis asmeninėmis taisyklėmis vadovaujatės, kad pinigų visada būtų, bet jie ateitų jums priimtinais būdais?
– Elkis su žmonėmis sąžiningai, nemeluok sau, dėk pastangas ten, kur nori pasiekti rezultatų. Tokie trys dalykai man padeda nenukrypti nuo savo vidinio kompaso.
– Ar gyvenimą ėmus glostyti sėkmei teko patirti pavydo jausmą?
– Aš pavydėti nemokėjau nei vaikystėje, nei jau suaugusios moters gyvenime – man tai svetimas jausmas. Kitų sėkmė mane labai įkvepia ir motyvuoja, aš tokius žmones keliu sau kaip pavyzdžius, kaip tas asmenybes, iš kurių galima pasimokyti.
– O ką manote apie skurdą ir pasakymą: „būk neturtingas, bet teisingas“?
– Sutinku su šiuo posakiu, tik noriu jį šiek tiek pakoreguoti: būti sąžiningam reikėtų nepriklausomai nuo to, ar gyveni finansiškai kukliai, ar gali sau leisti labai daug.
– Kaip manote, ar pinigai gadina žmones?
– Žmonės, kurie dirba ir uždirba, neturi būti demonizuojami ar smerkiami.
Už finansinės ir profesinės sėkmės stovi didžiulės pastangos, nuolatinė kova, begalinis atsidavimas ir darbas. Manau, kad sėkmės lydimi žmonės nusipelno aplodismentų, bet ne pasmerkimo.
– Kokias vertybes skiepijate savo trims vaikams?
– Tikiu, kad pinigai tėra instrumentas, kuris padeda atskleisti tikrąjį save, o jų kiekis lemia, kiek gerų darbų su jais galima nuveikti.
– Kaip vertinate labdarą? Ar jums priimtina aukoti pinigus?
– Čia vėl gali praversti mano tėvų išmintis: kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jo situacijos, verta dirbti ir dėti pastangas dėl savo gerovės, nes tuomet visada pinigų bus. Aš manau, kad tie, kurie turi daugiau pinigų, gali ir kartais turi padėti kitiems, – aš tai darau.
– Jums labiau patinka dovanoti ar gauti dovanas?
– Aš pati mėgstu teikti dovanas, tai mane praturtina iš vidaus. Nesureikšminu ir neskirstau žmonių dovanų, juk tai yra dėmesys, pagarba – jaučiu dėkingumą ir visada jį parodau.
– O kokių dovanų, jūsų nuomone, geriau nedovanoti?
– Manau, blogiausia moteriai įteikti virtuvės prijuostę ar ką nors panašaus. O vyrui tikrai nedovanočiau kaklaraiščio.
– Ar dar yra kas nors, ką gyvenime norėtumėte patirti, išbandyti, nuveikti?
– Labai pasiilgau bendravimo, tos šilumos, kurią žmonės gali suteikti vieni kitiems, labai ilgiuosi savo artimųjų ir bičiulių. Tikrai labai norėčiau vėl mėgautis aktyviu meno, laisvalaikio gyvenimu, kurį gali pasiūlyti Niujorkas.
Mes kalbamės sunkiais laikais, bet esu optimistė ir jau matau, kad žmonės yra skiepijami, todėl tikiu, jog rasime būdų susigrąžinti gyvenimo ir bendravimo džiaugsmą. Labai užjaučiu tuos, kurie per pandemiją neteko savo artimųjų.
