Tvarios fotografijos idėja
Fotografė R. Andre stebėdama pandemijos pakoreguotus žmogaus įpročius, poreikius, šį pavasarį kelia sau iššūkį ne tik veikloje ir kasdieniame gyvenime kurti atsakingą santykį su gamta, bet ir plėtoti tvarios fotografijos idėją, ieškant, stebint bei fiksuojant žmogaus emocinį ryšį su tuo, kas vyksta gamtoje. Ne tik ištobulintą kadrą kuriant, bet ir pamatant žmogų, paveiktą aplinkos problemų: klimato kaitos, taršos. „Gyventi tausojant gamtos išteklius, atsakingai renkantis, ką vartojame ir ką kuriame, mūsų kiekvieno pareiga. Jei nekreipsime į tai dėmesio, greitai galime neturėti to grožio, kurį dabar fiksuoja mano objektyvas“, – kalba žinoma vilnietė.
Gamtos svarba žmogui
„Metų laikų stebėjimas fiksuojant drėgnos žemės kvapą, upelių potvynius ir sausras, paukščius, žydėjimą, – visa tai mane išmokė pamatyti ir suprasti naują pradžią, naujos pradžios ženklus“, – pasakoja R. Andre. Už visa tai fotografė sako esanti dėkinga savo tėvams, kurie kiekvienas savaip joje įskiepijo meilę gamtai. R. Andre santykis su gamta buvo artimas nuo pat vaikystės: mokyklos laikais, tik atšilus orams, menininkė pamokas ruošti keliaudavo į gamtą, stebėdavo ant piliakalnio vykstančias pagoniškas apeigas. Vėliau, atsiradus jos gyvenime fotografijai ir jogai, šios veiklos taip pat buvo vystomos daugiausiai lauke. Menininkė tvirtina, kad būtent gamtoje pasiekiami geriausi rezultatai ir žmogus šiandien turi būti kaip niekad atsakingas už gamtos, miškų išsaugojimą.
Turime ne tik imti iš gamtos, bet ir jai duoti
Pasak pašnekovės, mes galime net nepastebėti, kokį stiprų ryšį turime su gamta ir vis tiek ji mus įkvėps, stiprins, globos... Fotografė teigia, kad jos meninės fotosesijos gamtoje šiandien perauga į kitą etapą – tvarią fotografiją, kai svarbu atkreipti dėmesį ne vien į tai, ką turime, bet ir ką prarandame, kaip veikia žmogų aplinkos problemos, tarkim, kertami miškai. „Kiekviena mano meninė fotosesija, – kaip lyrika, pasakojimas apie žmogaus ryšį su gamta, stebėjimas ir fiksavimas jų dialogo. Žmogus priklausomas nuo gamtos. Jis turi dvasinį ryšį su ja, yra neatsiejamas nuo jos. Gamta mums besąlygiškai duoda. Mes turime ne tik imti, bet ir duoti“, – kalba Rūta. Menininkė kviečia atsakingai planuotis savo kasdienybę, mąstant kaip galime tausoti gamtą, kuri mums suteikia namus, ramybę, stiprybę ir dalintis pastebėtais gamtos netausojimo, tarkim, miškų kirtimo faktais, kuriuos būtina viešinti įvairiomis formomis, kad visuomenė nebūtų abejinga, kad žinotų, kas vyksta.
Ką paliksime ateities kartoms?
Prieš keletą metų R. Andre gyveno gydymo centre Peru, kur žmonės suvažiuoja iš viso pasaulio, kad būtų gydomi netradiciniais metodais: augalais, dėlėmis, masažais, buvimu ir bendravimu su gyvūnais, šokio terapija. Menininkė pamena, jog žmonės ten buvo tarsi susipynę su gamta į artimą ryšį. Menininkė Peru atrado savastį, pajuto savo ypatingą ryšį su gamta. „Nereikia niekur skubėti, tiesiog būni čia ir dabar. Dvasiškai sustiprėjau būdama ten. Grįžau prisipildžiusi. Jutau pilnatvę. Esu dėkinga už galimybę matyti, jausti, mėgautis gamtos grožiu. Ji mus ir gydo ir suteikia sparnus“, – atvira širdimi kalba moteris.
Fotografė prisimena, kap prieš keletą metų jai dirbant vienoje žurnalų leidybos įmonių, buvo rengiama tema „Ateities miestas“. „Tai buvo žaliuojančiais stogais, su įspūdingais parkais miestas. Tikiuosi, kad mes kada nors sukursime būtent tokius miestus, išsaugosime miškus ir galėsime fiksuoti žmogaus ir gamtos dialogų nuostabius momentus“, – tikisi Rūta, linkėdama kiekvienam iš mūsų šiuo ilgai lauktu pavasariu mėgautis, galvojant apie idėjas, kaip kiekvienas mūsų galėtume išsaugoti gamtą ateities kartoms.
