Keletą metų Asmik vis ištraukdavo iš spintos tėvo paliktą lagaminą su daiktais ir vėl jį ten pastatydavo.
„Vis negalėdavau sau leisti išskysti, išverkti, atsisveikinti, nes vis dėl tam tikrų priežasčių turėjau būti stipri... Praėjusią vasarą išdrįsau. Paprašiau draugės sukurti Joninių laužą. Sukūrė. Nesugebėjau“, – prisimena A.Grigorian bandymą atsisveikinti su tėvo daiktais.
Operos solistė tuomet prisiminė kitos draugės pasiūlymą iš tėvo marškinių pasidaryti nosinių. „Ir štai kas išėjo. Liko ir originalios sagos, ir kišenės, ir viskas, kas nesudegtų jokiame lauže“, – džiaugiasi rezultatu Asmik.
Geriausia pasaulio operos soliste prieš porą metų pripažinta Asmik kreipėsi į tokį pat savo srities meistrą J.Statkevičių ir išėjo rezultatas, kuriuo abu liko labai patenkinti.
J.Statkevičius iš G.Grigoriano drabužių perkūrė dvejas kelnes, marškinius ir švarką. „Didžiuojuosi Asmik ir man jai visuomet malonu padėti. Kai atėjo su mylimo tėvo drabužiais ir paprašė perdaryti, pamaniau: jėga! Kodėl iš jų nepadarius madingų, šiuolaikiškų drabužių? Juo labiau kad Asmik – manekenės apdarų dydis. Nuostabus eksperimentas pavyko! Ji jau vaikšto jais vilkėdama Paryžiuje, o aš labai didžiuojuosi tokiu jos pasitikėjimu. Nenuvyliau pasaulinės dainininkės! Dabar ji tėvo apkabinta nors tokiu būdu. Štai tikra tvari mada“, – džiaugėsi kūrėjas.
Asmik tėvo perkurtus darbužius vilki kasdieniame gyvenime.
„Jausmas... Ką čia pasakyti, sunku jausmus dėti į apibrėžimus“, – sakė ji.
