Glaudžiai su riedlenčių kultūra susijusios kompanijos istorija primena amerikietiškus kalnelius – per 55 metus joje netrūko įsimintinų momentų, netikėtų posūkių ir net nusivylimų, tačiau visų iššūkių ir pergalių dėka „Vans“ prekės ženklas iš paprasto avalynės gamintojo tapo tarpkultūriniu fenomenu ir laisvos sielos simboliu.
Kviečiame pakeliauti po spalvingą „Vans“ istoriją ir susipažinti su įdomiausiais faktais!
Realybe tapusi Paul‘o Van Doren‘o svajonė
Ilga ir įdomi „Vans“ istorija prasidėjo nuo vieno žmogaus – Paul’o Van Doren’o. 1930-aisiais jis gimė Bostone, kur ir leido savo jaunystės dienas.
Būdamas aštuntoje klasėje jaunuolis suprato, kad mokslai nėra jo aistra ir paliko mokyklą. Vietoje pamokų Paul’as traukdavo į arklių lenktynių trasą, kur stebėdavo varžybas ir už pinigus patarinėdavo dalyvaujantiems lažybose.
Tokia sūnaus veikla ne itin džiaugėsi Paul’o mama, kuri gavo jam darbą toje pačioje batų gamykloje, kurioje dirbo ir pati. Taip buvo nulemta vaikino ateitis.
„Randy“ kompanijoje Paul’as Van Doren’as praleido 20 metų ir sėkmingai kilo karjeros laiptais, kol galiausiai tapo viceprezidentu. Sėkmingai veikė ir pati kompanija, kuri septintojo dešimtmečio pradžioje buvo trečia didžiausia batų gamintoja Jungtinėse Amerikos valstijose.
1964-aisiais Paul’as su kartu „Randy“ dirbusiu broliu persikėlė į Kalifornijoje esantį Garden Grove miestą – čia jie buvo atsiųsti gelbėti nuostolingai veikusios kitos, kompanijai priklausiusios, batų gamyklos. Su užduotimi broliai susitvarkė labai sėkmingai ir jau po aštuonių mėnesių Vakarinės pakrantės gamykla pelnu aplenkė pagrindinę gamyklą Bostone.
Dar po trijų mėnesių Paul‘as priėmė svarbų sprendimą ir nusprendė palikti kompaniją, kurioje dirbo daugybę metų. „Nesijaudinkite, mums viskas bus gerai!“ – užtikrintai savo penkiems vaikams pranešė Paul‘as. Jis suprato, kad turi pakankamai patirties, jog verslui galėtų vadovauti pats ir vietoje to, kad dirbtų kažkam kitam, nusprendė kurti savo batų kompaniją.
Paul‘as Van Doren‘as apie savo batų gamyklą ir parduotuvę svajojo ilgą laiką. Jis žinojo, jog yra puikus verslininkas, tačiau to neužteko, kad išsvajotas verslo modelis veiktų – jam reikėjo pagalbos. Jo brolis Jim‘as išmanė inžineriją, draugas Gordon‘as buvo gamybos vadybos guru, o Serge D’Elia iš Japonijos į JAV tiekė batų konstrukcijoms reikalingas medžiagas. Taip buvo suformuota „Van Doren Rubber Company“ pamatai. Po 40% kompanijos priklausė Paul‘ui ir Serge‘ui, o likusius 20% pasidalino Jim’as ir Gordon’as.
Sėkmingas ir intensyvus startas
Prireikė metų, kad Anaheimo mieste, 704 East Broadway gatvėje išdygtų gamykla. Ji buvo pastatyta nuo pamatų naudojant seną techniką, supirktą iš įvairiausių JAV kraštų. Pastate buvo ir atskira, 400 kvadratinių pėdų ploto erdvė, skirta prekybai.
Buvo planuojama, jog duris atverti pavyks 1966-ųjų pradžioje ir parduotuvės fasadą papuošė užrašas „Atsidarome sausį!“, tačiau pasiruošimo darbai strigo ir tinkamai pasiruošti nepavyko. Tuo metu pasaulį išvydo garsusis serialas „Ieškokit Gudručio!“ („Get Smart“). Iš jo kompanijos savininkai pasiskolino garsią frazę ir papildė apie atidarymo nukėlimą skelbiantį užrašą ant savo pastato sienų – „Would you believe February?“.
Deja, atsidaryti nepavyko ir vasarį. Lemtingoji diena išaušo 1966-ųjų kovo 16-ąją ir „Van Doren Rubber Company“ oficialiai atvėrė duris.
Pirmąją dieną pasirodė 12 klientų – jų norimi kedai buvo pagaminami tą pačią dieną ir vakare jau būdavo galima juos atsiimti. Pradžioje kompanija siūlė rinktis iš trijų skirtingų kedų stilių – vienas iš jų buvo įvardintas #44, kuris dabar žinomas Authentic vardu ir yra vienas populiariausių „Vans“ modelių.
„Vans“ batai vyrams tada kainavo $4.49, o moterims – $2.29. Paul’as žinojo, kad su mažu lankytojų srautu ilgai kompanijos išlaikyti negalės, todėl tikėjosi, kad labai greitai jų gaminami kedai su storu padu pavergs klientų širdis ir sulauks populiarumo.
Paul’o Van Doren’o planas vystėsi, kaip ir planuota – pirkėjai rikiavosi prie parduotuvės ir šlavė „Vans“ batelius, todėl buvo nuspręsta nieko nelaukti ir atidaryti papildomas parduotuves.
Pradėta nuo Costa Mesa miesto, po to sekė dar devynių prekybos vietų atidarymai. Tiesa, ne visos jos veikė sėkmingai – tik keturios iš jų „Vans“ kompanijai buvo pelningos.
Buhalteris Paul’ui ir jo partneriams patarė pelno nenešančias parduotuves uždaryti, tačiau savininkas nepaklausė ir nusprendė elgtis atvirkščiai – atidaryti dar daugiau vietų prekybai. Jis vadovavosi idėja, kad atidarius daugiau parduotuvių, Vans pagamins daugiau kedų, taip sumažės gamybos kaštai, o pelnas augs.
Net sklando legendos, kad kas savaitę atsidarydavo po naują Vans parduotuvę. Pirmadieniais Paul’as Van Doren’as ieškodavo tinkamos lokacijos, antradieniais – pasirašydavo nuomos sutartį, trečiadieniais – pertvarkydavo patalpas, ketvirtadienį ir penktadienį pasirūpindavo lentynomis ir jas užpildydavo batų eksponatais, šeštadienį nusamdydavo parduotuvės valdytoją, o sekmadieniais apmokydavo naujus darbuotojus.
„Van Doren Rubber Company“ gaminama „Vans“ avalynė pradžioje turėjo deimanto rašto padą, tačiau po kurio laiko vis garsiau sklido klientų skundai, jog padas sutrūkinėja. Siekdama ištaisyti šį trūkumą kompanija patobulino pado konstrukciją ir pristatė „vaflio“ pado raštą, kuris buvo daug kokybiškesnis ir ilgaamžiškesnis.
Užsakymus priėmusi ir toje pačioje vietoje juos gaminusi kompanija suteikė klientams galimybę gauti unikalią batelių versiją – jie galėjo atsinešti savo medžiagas ir jau kitą dieną gaudavo iš jos pasiūtus kedus.
Prisijaukinta riedlenčių kultūra, užkariauta Vakarinė pakrantė ir gimusios ikonos
Aštuntojo dešimtmečio viduryje nuspręsta kurti ir pardavinėti batelius, dedikuotus riedlentininkams. Imtis tokios idėjos paskatino faktas, jog daugelis Kalifornijos riedlentininkų ir banglentininkų jau avėjo „Vans“ kedus. Tarp jų buvo garsios Zephyr Competition, dar žinomos Z-Boys vardu, komandos nariai Tony Alva ir Stacey Peralta.
1975-aisiais jie kreipėsi į kompaniją su idėja gaminti batelius specialiai važinėjantiems riedlentėmis. Jie net turėjo kedų dizaino idėją, kuri bendrų pastangų dėka tapo realybe ir taip 1976-ųjų kovo 18-ąją gimė vienas garsiausių visų laikų „Vans“ siluetų – #95 arba kitaip žinomas Era vardu.
Kartu su Era bateliais debiutavo garsusis „Off the Wall“ šūkis ir logotipas ant kedų. Jo atsiradimą byloja įdomi istorija.
Kartą Tony Alva riedlente važinėjo tuščiame baseine ir atliko triuką ore sugriebęs savo riedlentę. Šį veiksmą savo akimis matė ir ypatingai susižavėjo vienas iš Z-Boys komandos įkūrėjų, Skip’as Engblom’as.
„Man, you just went off the wall!“ – nustebęs sušuko jis. Greitai ši frazė įsišaknijo riedlenčių kultūroje bei tapo Vans kompaniją reprezentuojančiu logotipu, puikiai pažįstamu iki pat šių dienų.
Savo noru kompanijai padėję Alva ir Peralta tapo vienais iš faktorių, lėmusių „Vans“ populiarumo augimą Vakarinėje pakrantėje. Tony Alva tapo ir pirmosios Era spalvinės versijos įkvėpimu – kartą užsukęs į „Vans“ parduotuvę jis reikalavo bet kokios spalvos bato jo kairei kojai. Vieną jo pėdą puošė mėlynas batas, o kitą – raudonas. Ši kurioziška situacija ir įkvėpė mėlynos ir raudonos spalvų tonais išmargintų „Vans Era“ kedų gimimą.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje skeiteriams skirtų batelių rinkoje „Vans“ ir toliau stiprino savo pozicijas bei pristatė dar tris, ateityje ikonomis tapsiančius, siluetus.
1977-aisiais išleisti #36 modelis, kuris dabar žinomas kaip „Vans Old Skool“ kedai. Tai buvo pirmieji „Vans“ batai, kurių šonuose buvo prisiūtos odinės juostelės, vadinamos „Jazz Stripe“. Tais pačiais metais debiutavo ir #98 (dabar žinomi kaip Classic Slip-On), kurie akimirksniu susilaukė liaupsių iš Pietų Kalifornijos riedlentininkų ir BMX dviračiais važinėjusių jaunuolių.
Po metų „Vans“ maloniai nustebino dar kartą – išleisti 38-uoju numeriu pažymėti kedai, kurie dabar pasaulyje puikiai žinomi SK8-Hi vardu. Aukšto profilio „Vans“ batai su jau minėtu odiniu „Jazz Stripe“ akcentu riedlentininkus sužavėjo savo funkcionalumu – jie dengė čiurnas ir suteikė didesnę apsaugą nei žemo profilio batai. Be to, įnešė naujų vėjų į riedlentininkų įvaizdį.
Netikėta sėkmė kino pasaulyje
Vis labiau klientų ratą plėtusi ir jų pasitikėjimą užsitarnavusi „Vans“ kompanija 1980-aisiais gavo nekasdienį pasiūlymą. Universal Studios kino studija kreipėsi į Vans dėl galimybės filme „Pašėlęs gyvenimas Ridžmonto vidurinėje“ („Fast Times at Ridgemont High“) naudoti kompanijos kedus. Tokią idėją pasiūlė vienas iš jaunųjų filmo aktorių, Sean‘as Penn‘as, laisvalaikiu važinėjęs riedlente ir plaukiojęs banglente Santa Monikos pakrantėje, kur „Vans“ batai buvo itin populiarūs.
Dėl šios priežasties jis filmo režisieriui pasakė, jog jo vaidinamas veikėjas, banglentininkas Jeff‘as Spicoli, privalo avėti „Vans“ batus. Šiai idėjai buvo pritarta, ja nepasinaudoti negalėjo ir „Vans“, kuri išsiuntė keletą porų kedų į Universal Studios būstinę – tarp jų ir atnaujintus Slip-On, kuriuos puošė šachmato lentos įkvėptas raštas. Jį ant baltų „Vans“ batelių dažnai piešdavo patys riedlentininkai.
Filme pasirodęs Classic Slip-On modelis ir kiti Vans kedai susilaukė tarptautinio dėmesio, o pardavimai šovė į aukštumas. 1982-aisiais, kai filmas buvo išleistas, „Vans“ pajamos išaugo daugiau nei dvigubai – pasiekė 45 milijonus JAV dolerių. Sėkmė lydėjo ir patį „Pašėlęs gyvenimas Ridžmonto vidurinėje“ filmą, kuris uždirbo 27 milijonus JAV dolerių ir tapo kino klasika.
Pasiektas dugnas ir švarus istorijos lapas
Mokant neteisingų verslo sprendimų kainą, „Vans“ kompanija tuo pačiu buvo priversta praleisti daug puikių galimybių.
Viena iš jų – tai 1987-aisiais išleistas filmas, dedikuotas skeiterių kultūrai, „The Search for Animal Chin“. Jame legendinės „Bones Brigade“ komandos nariai, Lance Mountain, Mike McGill, Steve Caballero, riedlentėmis važinėjo avėdami Air Jordan 1 bateliais, kurie tuo metu dažniausiai pasirodydavo krepšinio arenose ant Michael‘o Jordan‘o pėdų.
Tiesa, šiame filme pasirodė ir Vans Sk8-Hi modelis, kurį avėjo Tony Hawk‘as, tačiau tik dėl to, jog turėjo atliekamą jų porą. Tikėtina, jog jeigu tuo metu Vans nebūtų kovojusi su vidinėmis problemomis, Jordan batų „The Search for Animal Chin“ pasaulis nebūtų apskritai išvydęs.
Daug pokyčių šioje istorijoje atnešė 1988-ieji. Pirmiausia, pristatyti pirmieji vardiniai „Vans“ sportbačiai – jie buvo skirti riedlentininkui Steve Caballero. Taip pat, gimė Mountain Edition avalynės linija, kurioje „Vans“ batai buvo siuvami iš oro sąlygoms atsparių medžiagų. Tais pačiais metais „Vans“ kompanija pateko į naujų savininkų rankas – už 74 milijonus JAV dolerių ją nusipirko „McCown De Leeuw & Co. Paul“ firma. Taip baigėsi Van Doren brolių era, tačiau jų sukurto paveldo niekas nepamiršo, o tradicijos buvo tęsiamos.
1992-aisiais pasaulį išvydo vienas ikoniškiausių, po „Vans“ vėliava gimusių, kūrinių – tai Half Cab kedai. Modifikuota jau minėto Steve Caballero kedų versija buvo pažeminta iki vidutinio profilio.
Originali aukšto profilio „Vans“ Cab versija ne itin patiko riedlentininkams – aukštas kedų aulas buvo nepatogus ir vargindavo pėdas, todėl jie tiesiog jį nupjaudavo iki tinkamo aukščio.
Įdomu, jog lygiai taip pat elgėsi ir pats Caballero, kuris pats kreipėsi į Vans su pasiūlymu išleisti vidutinio profilio versiją.
Rezultatas viršijo lūkesčius ir taip gimė vieni sėkmingiausių bei labiausiai riedlentininkų įvertintų kedų. Ypatingai populiarus Half Cab modelis buvo garsiajame Los Andželo Venice rajone, kuris buvo laikomas riedlenčių kultūros meka. Šalia vandenyno įkurtuose riedlenčių parkuose gravitacijos dėsnius laužė profesionalai ir pagrindų mokėsi naujokai. Daugumos jų pėdas puošė „Vans“ kedai.
Vans sportbačiai ir jų pardavimo bei populiarumo kreivė vis augo. 1995-aisiais Vans kompanija tapo garsaus roko festivalio „Warped Tour“ rėmėja.
Po šešerių metų bendradarbiavimo buvo įsigytas kontrolinis jo paketas ir renginys pervadintas „Vans Warped Tour“ vardu.
Šiuo metu tai yra ilgiausiai trunkanti koncertų serija Amerikoje. 1996-aisiais tapta dar vieno svarbaus renginio dalimi – Vans pradėjo remti „Triple Crown of Skateboarding“ varžybas.
Tais pačiais metais pradėta bendradarbiauti ir su garsiuoju Supreme prekės ženklu. Dar po metų kompanija įsigijo „Triple Crown of Surfing“ varžybų paketą.
Renginys tapo „Vans Triple Crown Series“ varžybomis, kuriose varžėsi geriausi riedlentininkai, BMX dviračių profesionalai, veikbordininkai, snieglentininkai, laisvo stiliaus motokroso ir net superkroso šakų atstovai.
Beribių aukštumų paieškos ir įsitvirtinimas elito klube
21-ąjį amžių Vans pradėjo dar viena pergale – „Forbes“ žurnalo buvo įtraukta tarp geriausių šalies mažųjų kompanijų.
2001-aisiais Vans pasinaudojo praeityje praleista galimybe ir prisidėjo prie Stacey Peraltos režisuoto filmo „Dogtown and Z-Boys“, pasakojusio apie Zephyr riedlenčių komandos gyvenimą aštuntajame dešimtmetyje ir pačios kultūros evoliuciją, kūrimo. Įdomu, jog prie filmo prisidėjo ir jau minėtas Sean’as Penn’as iš „Pašėlęs gyvenimas Ridžmonto vidurinėje“. Sunkus darbas įprasmintas pergalėmis dvejose Sundance filmų festivalio kategorijose – žiūrovų balso ir geriausio režisieriaus.
Artimiausiais metais „Vans“ kompanija žengė dar keletą svarbių žingsnių, leidusių kilti į naujas aukštumas. Sudarytos sutartys su NBC Sports ir Fox Sports, kurie transliavo „Vans Triple Crown Series“ varžybas, o kompanijos riedlentininkų komanda pirmą kartą istorijoje išvyko į tarptautinį turą, pavadintą „Pleased to Meet You“. Šiuo, strategiškai apgalvotu, žingsniu siekta plėsti Vans geografines ribas ir prisistatyti naujoms auditorijoms. Be to, debiutavo Vault kolekcija, su kuria atrakintos aukštosios mados pasaulio durys.
Reikšmingas posūkis Vans istorijoje įvyko 2004-ųjų birželį, kai už 396 milijonus JAV dolerių kompaniją įsigijo galingą mados konglomeratą valdanti VF Corporation. Ji po savo vėliava glaudė ir kitus garsius prekės ženklus – The North Face, Dickies, Eastpak, Timberland, Supreme. Naujieji savininkai siekė tiksliai išsiaiškinti Vans kliento profilį, investavo milžiniškas sumas į rinkos tyrimus JAV ir užsienio šalyse bei stengėsi kurti artimą ryšį su savo auditorija. Ypatingas dėmesys skirtas plėtrai tarptautiniu mastu – laisvalaikio batai „Vans“ vyrams, moterims ir vaikams pradėti pardavinėti Indijoje, Kanadoje, atidarytos parduotuvės Šanchajuje bei Meksikoje.
Apsukų mažinti „Vans“ net neplanavo ir tokiu pačiu galingu tempu judėjo pirmyn. Naujai pristatytos avalynės technologijos, tobulėjančios aprangos kolekcijos, išaugęs kūrybinių partnerių ratas, dar didesnis dėmesys mados pasauliui, atidaromos naujos parduotuvės, kolaboracijos su tokiais vardais, kaip „Metallica“ ir „Disney“ – „Vans“ užtikrintais žingsniai skverbėsi į pačias įvairiausias kultūras ir cementavo savo, kaip elitinio prekės ženklo, statusą.Vans batai tapo vienu ryškiausių modernaus pasaulio akcentų – jie ne tik tapo detale, leidžiančia išreikšti savo stilių, bet tuo pačiu ir vienija bendruomenes bei atranda kelią į pačių įvairiausių žmonių tipų širdis.
Prieš daugiau nei pusę šimtmečio Paul’o Van Doren’o įkurta „Van Doren Rubber“ kompanija tapo ne tik elitinio avalynės gamintojų klubo nare, bet ir fenomenu, padėjusiu augti skirtingoms kultūroms. Tokią sėkmę lėmė sunkus ir preciziškas darbas bei pagarba savo principams ir istorijai. Ir tai dar ne pabaiga. Vans kompanijoje tikima, kad atrasti dar nepramintų takų tikrai pavyks.
Jau 55 metus „Vans“ kedai rieda gatvėmis, lydi banglentininkus ir kitus ektremalus į varžybas, žengia aukštosios mados podiumais ir, svarbiausia, simbolizuoja laisvę kurti, džiaugtis gyvenimu ir būti savimi! Prisijunk ir Tu – klasikinius „Vans“ kedus įsigyk Sil.lt elektroninėje parduotuvėje ir mėgaukis stilingu laisvalaikiu.
