„Manau, kad pasauliui tam tikra prasme jau kurį laiką reikėjo sustoti“, – sakė aktorė, naujame gyvenimo ritme atradusi laiko virtualiai kūrybai, o namuose – pusiausvyrą tarp buvimo mama ir aktore.
Kiekvieną savaitę su mažųjų publika teatro vaikams „Pradžia“ pasirodymuose virtualiai dalyvaujanti aktorė įsitikinusi, kad prasmingas turinys laiką namuose leidžiančioms šeimoms suteikia daug naudos, o jai pačiai jo kūrimas pateikė nemažai naujų atradimų.
– Kaip jums sekasi išgyventi karantiną ir kaip mamai, ir kaip kūrėjai?
– Mano gyvenime viskas šiuo metu planuojama, dėl to tiek šeimos nariai padaro daugiau, tiek ir aš pati viską suspėju. Tiesą sakant, darbų dabar net daugiau, nei buvo iki karantino!
– Ar pasikeitęs gyvenimo ritmas jus vargina, ar vis dėlto pavyksta darbus susidėlioti taip, kad atrastumėte laiko ne tik įvairiausiai veiklai, bet ir sau?
– Labai mėgstu vandens procedūras, mineralinių vandenų terapiją, SPA, o dabar kūnas jau beveik metus šių malonumų nėra patyręs, tad labai to ilgiuosi. Tikrai pasiilgau Birštono – tai mūsų šeimos pamėgtas kurortas, todėl nekantrauju, kada vėl atsiras galimybė ten pailsinti kūną.
Kalbant apie kasdienius dalykus, dėl aiškios dienotvarkės man tikrai pavyksta pailsėti. Manau, kad svarbiausia išmokti pailsinti savo mintis ir dvasią, nes kiekvieno iš mūsų galvoje karaliauja tikra minčių košė.
Pastarieji karantino metai buvo puikus laikas išmokti su ta minčių koše tvarkytis. Aš šiuo laikotarpiu labai džiaugiuosi ir jį vertinu – pajutau, kaip į savo vietas stojo visos vertybės.
Manau, kad pasauliui tam tikra prasme jau kurį laiką reikėjo sustoti.
– Kaip jūsų šeimai pavyko pereiti prie tokio naujo gyvenimo ritmo? Ko gero, suaugusiesiems kiek lengviau adaptuotis kasdienybėje, kuri griežtai apribota tiek erdvėje, tiek laike, tačiau vaikams tai turėtų būti nemenkas iššūkis.
– Mes gyvename toliau nuo miesto centro, tad vaikai turi galimybę bet kada išbėgti į kiemą, būti gamtoje. O kaip mums pavyko priprasti prie struktūros? Jokio kito recepto nėra – reikia tiesiog imti ir daryti. Ir viską planuoti.
– Esate trijų vaikų mama, jau daugelį metų kuriate teatrą vaikams ir scenoje. O dabar kiekvieną savaitę dar ir filmuojate vaikams skirtus vaizdo įrašus. Ar nepavargstate nuolat būti apsupta vaikų?
– Darbe su vaikais matau labai didelę prasmę ir suprantu jo būtinybę, ypač po to, kai pati susilaukiau trijų vaikų. Tai man suteikė naujų jėgų ir noro kurti šeimoms, auginančioms mažuosius.
Tikiu, kad būtina auginti sveiką, gražią ir sąmoningą šeimą, kuri rūpinasi savo vaikų ugdymu, nori kurti su jais ryšį. Buvimas kartu teatre šiuos dalykus sustiprina, o tai yra mano profesijos varomoji jėga.
– Kas padeda įsijausti į vaidmenis neturint galimybės gyvai bendrauti su mažaisiais žiūrovais?
– Prasidėjus karantinui edukacijas filmuodavome teatro erdvėse, bet galiausiai dėl suvaržymų studija persikėlė į mano namus.
Kūryba vaikams man yra nenutrūkstamas procesas – kasdien tam skiriu bent šiek tiek laiko, pavyzdžiui, perskaitau kokią nors naują pasaką ar eilėraštį. Taip įkvėpimas niekada nesibaigia.
