„2 savaitės.
Kai man tenka pratintis prie naujojo statuso – dviejų vaikų mama. Laikas vėl skrieja rytas –vakaras greičiu. Nors ir tos nėštumo savaitės lėkė tikrai greitai, bet va paskutinės 7 dienos tęsėsi lyg amžinybę, nes mažylis nusprendė nesiskubint į šį koroninį pasaulį.
Tą paskutinę savaitę nuo pat ankstyvo ryto varsčiau Vilniaus gimdymo namų Konsultacinio skyriaus duris, vis pasijuokiant su nerealiomis darbuotojomis, kad „dar ne“ ir šį rytą aš vėl čia.
Bet ilgos savaitės sekmadieniui baigiantis jau tikrai buvo aišku 2021 03 08 taps ypatinga diena mūsų šeimai. Ir tą naktį buvo toks de javu jausmas, kai visos neštumo kelionės metu kaip mama mane globojo gyd. Kornelija Mačiulienė ir kai pravėriau tos pačios gimdyklos duris, išvydau dar ir akušerę Dalią ir tas jos ramias akis, žinojau viskas bus gerai. Ir buvo.
Gal tik pirmas verksmas nuskambėjo garsiau, nes kaip tik tuo metu kitos gimdyklos buvo tuščios. O gal šiaip garsesnis vaikas bus. Pamatysim. O šiandien noriu labai garsiai dėkoti Vilniaus Gimdymo Namams už tą namų jausmą, už profesionalumą, už absoliučiai nuostabią priežiūrą ir visą gimdymo patirtį.
Ačiū prof. dr. Kornelijai Mačiulienei ir akušerei Daliai. Ačiū ilgiausias pogimdyvinėje palatoje mus lankiusioms akušerėms Oliai, Aidai ir jų kolegėms. Gydytojams neonatologams Rolandai Girdėnienei, Vladimirui Chijenui.
Gydytojui Kęstučiui Šklėriui už gerą dozę vitamino C. Ir dar ačiū didžiausias akušerei – žindymo konsultantei Ievai Girdvainienei.
Išvažiuoji iš to VGN burbulo, ir tada supranti, va dabar prasidės realybė.
Ir sakyčiau ta realybė ne tokia gąsdinanti, kaip atrodė jai ruošiantis. Nes žinau, kad kasdien tos mažos pėdutės auga ir keičiasi, o mums reikia tik suspėti augti kartu“, – patirtimi dalijosi E.Daugėlaitė-Kryževičienė.
