Frida Kahlo – greičiausiai tai buvo pirma mintis, aplankiusi ne vieną sekėją. Tačiau ar antakiai – tai viskas, ką žinome apie šią išskirtinę asmenybę?
Nors Fridos Kahlo vardas girdėtas net mažai menu besidomintiems žmonėms, nepaisant visų jos pasiekimų, daugumai atmintyje įstrigęs tik ikoniškas įvaizdis, kurio akcentas – vešlūs, beveik į vieną suaugę antakiai.
Mažai kas žino apie dailininkės jaunystėje patirtą sunkią traumą ir meilės istoriją su 21-eriais metais vyresniu Diego Rivera. Dar mažiau žmonių žino, kad aistringas dviejų legendinių Meksikos menininkų ryšys, fiziniai skausmai ir kančia dažnai tapdavo Fridos Kahlo paveikslų motyvu, o jos darbus gyrė pats Pablo Picasso.
Šiandien buvusiuose garsios Meksikos menininkės namuose įsikūręs muziejus „Frida Kahlo“, prie kurio driekiasi eilės žmonių iš viso pasaulio, norinčių geriau suprasti Fridos asmenybę. Ten apsilankė ir neseniai po Meksiką keliavęs žurnalistas Orijus Gasanovas.
„Meksikos sostinės pietuose esantis Coyoacanas tiesiog alsuoja Frida – čia rikiuojasi eilės turistų iki jos namų „Casa Azul“, dar vadinamų Mėlynuoju namu, kur menininkė gimė, augo ir vėliau gyveno su savo vyru iki mirties.
Muziejuje galima pamatyti ne tik jos paveikslus, bet ir didelę dalį asmeninių daiktų, įskaitant ir protezuotą koją, kurią ji nešiojo prieš mirtį. Frida yra labai talentinga ir įkvepianti asmenybė, pasirinkusi tikrą Meksikos bohemos gyvenimo būdą“, – savo įspūdžiais dalijosi O. Gasanovas.
Didelė dalis Fridos paveikslų yra autoportretai, kuriuose ji vaizdavo kompleksinę moteriškumo versiją ir metė iššūkį aukštiems grožio standartams. Nors pati Frida nevengė rodyti savo išskirtinių antakių, jiems klijuojami patys įvairiausi apibūdinimai: ryškūs, drąsūs, įsimintini, dar kitiems – keisti ir provokuojantys.
Įdomu tai, kad šiandien mergaitės su šia garsia moterimi gali susipažinti žaisdamos su lėlėmis. „Barbie“ lėlės gamintojai pristatė kolekciją, kuri įkūnijo drąsias moteris, nebijojusias rizikuoti, laužyti taisykles ir galinčias įkvėpti jaunąją kartą svajoti daugiau.
Nors Fridos barbės versija išsiskiria ryškiais antakiais, vis dėlto visiškai neperteikia menininkės išskirtinio bruožo. Galima manyti, kad tai susiję su šiuolaikiniais standartais, pagal kuriuos kūno plaukai, ypač pas moteris, nėra pageidautini.
Justė Arlauskaitė-Jazzu sako, kad jai patinka, kai išvaizda atspindi arba pabrėžia asmenybę, tačiau atlikėją glumina perdėtas išvaizdos sureikšminimas ir analizavimas.
„Nors puoselėti reikėtų ne išvaizdą, o santykį su savimi pačiais, žmonėms vis tiek labai rūpi, kaip kiti atrodo. Mane dažnai siedavo su romantiška moterimi, kuri ilgesingom akim ir raudonom lūpom žiūri nuo žurnalų viršelių.
Todėl kai nusiskutau plaukus ir tapau blondine, visiems kažkodėl buvo šokas. Nesuprantu kodėl, nes aš niekada nebuvau tik šitie bruožai, o pokyčiai parodė nebent vieną dalyką – kad tapau drąsesnė.
Išvaizda gali būti terpė saviraiškai ir kai kurios asmenybės natūraliai tapatinamos su tam tikru įvaizdžiu: kaip Frida ir jos antakių linija, Salvador Dali ir jo ūsai, Marilyn Monroe ir jos šviesūs plaukai ar apgamėlis ant skruosto. Bet net jei tokie bruožai sužadina didesnį susidomėjimą, nė vienas menininkas nenori būti prisimintas tik dėl to. Mes norime, kad mūsų kūrybą pažintų iš esmės, nes tam paskyrėme savo gyvenimus“, – mintimis dalijosi Jazzu.
Jau nuo šio savaitgalio kiekvienas gali sužinoti viską apie išskirtinę ir įvairiapusišką Fridos asmenybę.
Nuo kovo 5 dienos namų ekranuose pasirodo filmo „Frida. Viva la Vida“ premjera, kuri nukels į mažai kam pažįstamą Fridos Kahlo pasaulį.
„Tai yra „must see“ filmas, kuris jau šį savaitgalį prikaustys prie namų ekranų ir leis bent trumpam pamiršti apie karantiną. Premjeros patirtį galima susikurti ir jaukioje namų aplinkoje, ant patogių sofų, prie mėgstamiausių televizijos ekranų.
Šis filmas yra dar vienas įrodymas, kad namų kino platformų ir televizijos pagalba didžiųjų ekranų vertas Europos ir Amerikos kinas bei tarptautinių festivalių favoritai šiandien yra pasiekiami ranka.
Kol laukiame rytojaus, kuriame minios vėl plūsta į premjeras ir kino salėse sėdime ne vieni, kokybiškas kinas yra viena iš galimybių teisėtai „pasiplauti“ iš šio dar sunkiai kvėpuojančio pasaulio“, – sakė Dovilė Filmanavičiūtė.
Per ekspertų įžvalgas ir autentiškus kadrus, filmo režisierius Giovanni Troilo pasakoja apie Fridą supusią bohemišką aplinką, eilę meilės romanų ir užsispyrimą būti savimi. Ši 90 minučių kino dokumentika – tai kelionė į Meksikos širdį, siekiant suprasti, kaip formavosi Fridos pasaulis bei begalinė aistra gyventi ir kurti, ją pavertusi ryškia meno ikona ir moterų laisvės simboliu.
Filmo „Frida. Viva la Vida“ premjerą nuo kovo 5 d. galima žiūrėti „Cgates“ video nuomos TV premjeros skiltyje.
