„Visada Kūčioms mama ruošdavo stalą su 12 patiekalų, jų būtinai reikėdavo paragauti.
Vyraudavo patiekalai su grybais ir žuvimi, nes mėsos nebuvo galima valgyti.
Po staltiese būdavo slepiami šiaudai, juos reikėdavo traukti ir pagal ilgį nustatydavome, kiek gyvensi.
Eglės būdavo puošiamos tik gyvos, dirbtinių tais laikais nelabai parduotuvėse ir buvo.
Dabar Kūčių stalo patiekalai sumodernėjo, atitolo nuo senolių tradicijų. Apie šiaudų traukimą jau nebėra kalbos, nors tradicija tikrai graži“, – svarstė Ligitas.
Šilčiausius sentimentus jam kelia didžiulės pusnys ir saldainiai, kurie dažniausiai kabodavo ant eglutės kaip papuošimai ir juos būdavo galima išlukštenti tik po švenčių.
„Kalėdų stebuklas – kad tuo metu visi žmonės vienas kitam tampa geri. Pažiūrėkite į susirinkusius prie miesto eglės žmones – jie linksmi, šypsosi, džiaugiasi, rodos, nėra jokių bėdų ir negandų.
Jau daug metų pirmą Kalėdų vakarą mūsų šeima visada žiūri Charleso Dickenso kūrinio motyvais sukurtą filmą „Kalėdų giesmė“, – sakė jis.
