„Esame pagerbti ir palaiminti, kad mūsų šeimoje yra augančių vaikų, tad apkerpėti nėra kada. Kalėdų laukimo stebuklas stiprus visada – ir kabinant girliandas, ir rašant laiškus Kalėdų Seneliui, ir puošiant eglutes, ir net pamačius pirmąjį sniegą. Šiemet jis bene labiausiai nudžiugino mažąjį Anuprą (2 m.).
Kalėdų nuotaika mūsų namuose – būti kartu, jausti vieniems kitus, būti dėl kitų ir kitiems. Ir visa tai – smagioje šventinėje namų netvarkoje“, – kalbėjo šešių vaikų tėvas.
Šventiniu laikotarpiu kone kasdien jaučiamą Kalėdų stebuklą Jonas vadina magija, o namuose laukiantys vaikai, jų šūksniai ir žybsinčios lemputės perduoda jį ir suaugusiesiems.
„Bruzdesys mūsų namuose – nuolatinė būsena, o dabar, kai prisidėjo ir šventinis džiugesys, atsiranda nenusakomas jausmas, kuris mus visus lydi kasdien. Grinčas iš mūsų Kalėdų tikrai nepavogs“, – sakė Jonas.
Pasaulį ir Lietuvą sukausčius pandemijai Jono šeimoje šventės pasikeis nestipriai – gausi šeima visada jas sutinka namuose. Galbūt tik atsisakys tradicinių Piemenėlių mišių, o tėvus, gaila, šiais metais aplankys ne gyvai, bet virtualiai.
Didžiųjų metų švenčių tradicijos, pasak Jono, jų šeimoje kinta, tačiau šventinė nuotaika ir klegesys namus apima Jonui iš garažo atnešus kalėdinių dekoracijų dėžę. Viena amžinųjų tradicijų – ir norai puošiant Kalėdų eglutę. Kiekvienas šeimos narys turi ant medelio pakabinti po papuošaliuką ir tyliai sugalvoti norą. Svarbiausia dalis – šiukštu niekam jo neišpasakoti.
Trylikametė Grytė ir keturiolikos Katrė šiais metais savo kambarį nusprendė puošti pačios, netrukus aštuonerių metų gimtadienį švęsiantys dvyniai Motiejus ir Morta eglutę savo miegamajame puošė kiek padedami tėvų. Vyresnėlis Ąžuolas (23 m.) eglę jau statė savo, o ne tėvų namuose. O didžiąją namų eglę šeima įžiebia tik Kūčių dieną.
Eilė į vonią, eilė į pirtį, namų tvarkymas, puošimas, maisto ruošimas – taip Radzevičių namuose atrodo Kūčių diena. Ir nors namuose šventinio stalo generolu ir 12-os patiekalų meistre Jonas vadina žmoną Vitaliją, vyras su vyresnėmis dukromis stengiasi jai kuo daugiau pagelbėti, o ne trukdyti. Jo atsakomybė dažniausiai – mėsos patiekalai Kalėdų dienai.
„Sėdime su žmona stalo gale ir šypsomės. Nes pasikalbėti per šventes, kaip ir kasdien, nelabai pavyksta. (Juokiasi.) Šneka visi, ir gana garsiai, o mudu laukiame nakties ar vėlaus vakaro, kad galėtume ramiai pabendrauti.
Ankstesniais metais, kai galėjome svečiuotis, juokaudavau: jei išlaikote išbandymą mūsų šeima, išlaikysite viską! Pas mus įprasta bendrauti keliomis kryptimis vienu metu.
Be abejonės, laužiame kalėdaičius ir dalijamės jais, sakome vieni kitiems linkėjimus. Girdėti šeimos narių mintis – itin jautri ir jauki akimirka“, – šypsojosi gausios šeimos galva.
Kasmet Kūčių naktį vaikai stengiasi neužmigti, o Kalėdų rytą anksčiau pabudę tėvai prie eglutės su jauduliu laukia, kada mažieji su pižamomis sugužės prie dovanų ir klegės garsiau nei bet kada anksčiau.
„Kalėdų Senelio jiems dar nė karto nepavyko pričiupti, tačiau mus džiugina ir kasmet randami jo palikti įkalčiai – pėdos sniege, už palangės užkliuvęs šalikas, pamesta pirštinė ar išgertas pienas su sausainiais“, – šypsojosi J.Radzevičius.
Kalėdų dieną, jei būna sniego, šeima visada išsitraukia roges, čiuožynes ir keliauja į netoli namų esantį mišką. Vaikai itin akylai stebi ir šeimos augintinę Žiūčią – laukia, kol šuo prabils. Šeima žaidžia stalo žaidimus, klausosi vaikų pasirodymų, Jonas atžalas skatina paleisti savo muziką per „YouTube“ – ir tai vadina puikiu būdu pažinti vaikus. Svarbu kiekvieną pastebėti, palaikyti, pripažinti, pagerbti ir mylėti. Ir vaikai, ir antroji pusė tuomet pražysta.
O tėvai, pasak Jono, derina malonumą su bemiegėmis naktimis ruošdamiesi šventėms. Mat šiuo šventiniu laikotarpiu šeima dar švenčia ir trijų vaikų gimtadienius!
„Dovanų, žinoma, vaikai gauna kalnus. Stengiamės akcentuoti ne materialius dalykus, bet... Vaikai yra vaikai. Bandome įkvėpti juos prasmingesniems prašymams. Kita vertus, sunku suderinti tokio skirtingo amžiaus vaikų norus. Žinoma, įsivaizduojame, ko tos vaikų širdelės geidžia. Stengiamės, kad visi būtų laimingi“, – šypsojosi J.Radzevičius.
Šventiniame gausios šeimos šurmulyje Jonas visada stabteli ir pagalvoja apie tuos, kuriems sunkiau. Su maltiečių organizacija bendraujantis vyras kaskart mintyse visiems palinki šviesos, tame šviesiame kelyje sutiktų įdomių žmonių.
„Pamatykime kitus, kurie galbūt gyvena ne taip kaip mes. Tie, kurie netekę vilties, – kad ją atrastų, jėgas praradę – sustiprėtų, kuriems tamsu širdy – kad kiek šviesiau būtų, kuriems trūksta meilės – kad mintimis ja apgaubtume. Kalėdų laikas be vilties ir šviesos būna labai tamsus.
Dirbdamas „Teleloto“, ten kalbindamas žmones, ir radijuje šventiniu laikotarpiu ypač jaučiu, kuo ir kaip gyvena mūsų žmonės. Ir Kalėdų džiugesys šiais metais daugeliui kitoks, sudėtingesnis pandemijos laiku“, – kalbėjo J.Radzevičius.
