Dar praėjusiais metais Kalėdų gerbėjai negalėjo pagalvoti, kad kitąmet duris visame pasaulyje užvers Kalėdų miesteliai, o eglučių įžiebimo ceremonijos bus stebimos ne gyvai.
Net baisiausiuose sapnuose jie neįsivaizdavo, kad pro miesto darganą praskaidrinančias žaliaskares važiuos abejingai nusiteikę – jomis galės kukliai pasidžiaugti pro automobilio langą, bet iš arčiau jų apžiūrėti galbūt taip ir neišdrįs – juk geriau nuo žmonių laikytis atstumo ir pasaugoti sveikatą...
Vis dėlto tiems, kurie mėgsta idealizuoti praeitį ir į dabartį žvelgti su savotišku kartėliu, yra žinių – Kalėdų šventės istorija pasakos visai neprimena.
Jeigu būtų galimybė paklausti savo proprosenelių, turbūt retas prisimintų Kalėdų proga puošiamą eglutę, gėrybėmis nukrautą stalą ar dienas, skirtas poilsiui nuo darbo. Pasirodo, XIX amžiaus pradžioje Kalėdos nebuvo ypatinga šventė, tuometinių darbdavių įsitikinimu, jų metu reikėjo dirbti, o ne pramogauti.
Pokyčiai įvyko tik to paties šimtmečio pabaigoje. Už juos turėtume dėkoti Jungtinės Karalystės karalienei Viktorijai (1819–1901). 1848-aisiais Londono laikraštis išspausdino greta papuoštos eglės pozuojančios karališkosios šeimos piešinį, netrukus egles pradėjo puošti visa šalis.
Vėliau dienos šviesą išvydo Kalėdų atvirukai, atsirado tradicija per šią šventę teikti dovanas. Iš pradžių jos buvo kuklios ir tikdavo kaip papildomos eglių dekoracijos. Tai galėjo būti vaisiai, riešutai, saldumynai, nedideli rankų darbo niekučiai. Dovanoms sunkėjant ir brangėjant jas nuspręsta palikti po egle.
Karalienė Viktorija Kalėdas nutarė paversti šeimos švente, tačiau tada, kaip ir dabar, giminėmis viskas neapsiribodavo. Viktorijos epochos puotose vyravo griežtas aprangos ir elgesio etiketas. Tiesa, būtina atsižvelgti į tai, kad monarchė šalį valdė daugiau nei 60 metų, todėl mados jos valdymo laikotarpiu keitėsi ne kartą. Suknelių sijonai plėtėsi ir siaurėjo, moterys rengėsi ir kaip lėlės, ir gerokai paprasčiau...
Vis dėlto yra žinoma, kad puotose jaunoms ir netekėjusioms merginoms buvo rekomenduojama vilkėti baltomis muslino ar kitos plonos medžiagos suknelėmis, simbolizuojančiomis tyrumą, jaunystę. Ištekėjusios moterys rengėsi puošniau – šventiniame jų garderobe vyravo spalvotas šilkas, tiulis, nėriniai.
Vedybinį statusą rodė ir papuošalai. Netekėjusios merginos jų paprastai nenešiodavo, išimtis – perlai. Tuo metu šeimą sukūrusios moterys puošėsi auksu, deimantais ir kitais brangakmeniais.
XIX amžiuje per paskutinį metų mėnesį vykusius vakarėlius vyrai dabinosi ir spalvotais kostiumais, ir grynai juoda apranga, buvo madingos šilkinės, aksominės detalės. Tiek vyrai, tiek moterys mūvėjo pirštinaites.
Stebint dabartines stiliaus tendencijas atpažįstamas Viktorijos laikų braižas. 2020-ųjų rudens ir žiemos sezonas subtiliai atkartoja prieš kelis šimtus metų karaliavusias madas.
Tad kalėdinio pasisėdėjimo metu stileivos neprašaus, jei pasirinks prie kūno prigludusias ilgas ar trumpesnes medvilnės, lino, šilko sukneles, jei rinksis nėrinius ir pūstus pečius. Dabar madingi ir liemenį pabrėžiantys švarkai, tam tikra Viktorijos laikų imitacija būtų galima laikyti pižamas primenančias lengvas vienspalves ar gėlėmis dekoruotas sukneles.
Jau tapo įprasta, kad šaltąjį sezoną neapsieinama be aksomo. Norėdami Kalėdų dvasią išlaikyti bet kokiomis aplinkybėmis rinkitės jį raudonos, smaragdinės spalvos.
Niekas nežino – gal šiemet prie vaišių stalo sutikti visų artimųjų nepavyks, tačiau bent jau būsite tikri, kad dėl šios šventės padarėte viską – visai kaip karalienė Viktorija.
