O jei rimčiau – Švedijos mažuoju broliu vadinamos valstybės neaplenkė pandemijos sukeltas ekonominis nuosmukis. Laplandijoje įsikūręs Kalėdų Senelio miestelis kasmet Suomijai duodavo didžiulį pelną.
Daugiausia su šeimomis iš viso pasaulio atvykę turistai ryždavosi ne tik trumpai šnektelėti su Seneliu valiūkiškai prisėdę jam ant kelių, bet ir su juo nusifotografuoti (tokia „šventinė dovana“ kainuoja keliasdešimt eurų), kitomis atostogų dienomis pasivažinėti haskių traukiamomis rogėmis, sniegomobiliais, pasigrožėti Šiaurės pašvaiste... Ką ir kalbėti apie legendinį elnienos mėsainį, vidutiniškai uždirbantį lietuvį kavinėje priverčiantį drebėti kaip mažą vaiką.
„Bet jeigu neparagausi šio patiekalo, vadinasi, Laplandijoje iš viso nebuvai!“ – mėsainių Mekos savininkui telieka ištarti verslininkų piktdžiugiškai vartojamą frazę ir klientas jau baikščiai dėlioja visus eurus ant stalo.
Laplandijoje dar galima apsilankyti samių gyvenvietėje. Kadangi kalbame apie vieną labiausiai išsivysčiusių valstybių, kur žmonėms mokama už tai, kad studijuotų universitetuose, kasmet gatvėse mažėja benamių skaičius, o 34-erių premjerė mados žurnalui gali įsiamžinti be liemenėlės ir sulaukti didžiulio tautos palaikymo, absoliučiai autentiško paslaptingos Skandinavijos tautos gyvenimo būdo paprastam turistui pamatyti kone neįmanoma.
Žinoma, tokioje gyvenvietėje samiai jums pademonstruos tradicinius ritualus, leis paglostyti šalia besiganančius elnius ir pavažinėti jų tempiamomis rogėmis. Už tai galėsite gauti specialų vairavimo pažymėjimą. Bet tik tiek. Būkite malonūs – išvykite ir toliau ragaukite savo mėsainius!
Palikus Trolių Mumių kraštą dažnai siūloma leistis dar toliau į Šiaurę ir aplankyti Nordkapo kyšulį.
Kasmet kelių šimtų tūkstančių lankytojų sulaukianti Norvegijos vieta žavi įspūdingais gamtos vaizdais, tos pačios kelionės metu galite pasiplaukioti lediniame Arkties vandenyne, užsukti į vietinius miestelius ir prisipirkti karamelinių sūrių, paragauti specifinės žuvies sriubos.
Jeigu į minėtąjį Europos pakraštį vykstate prieš didžiąsias metų šventes ir naudojatės suomių kelionių agentūros pasiūlymu, neišvengsite uždarų, bet gerą humoro jausmą turinčių suomių palyginimo: „Siūlome išsimaudyti Arkties vandenyne. Šalia veikia pirtis, gal nesušalsite. Aišku, čia Norvegija, pirtys kitokios nei pas mus.“
Apie suomių charakterį galima parašyti atskirą knygą, bet šįkart užteks ir vieno sakinio. Suomiai – tai tokie žmonės, kurie autobusų stotelėse vienas nuo kito laikosi kelių metrų atstumo, kavinėse okupuoja visus vienviečius stalelius, o bare susitikę su draugais valandų valandas gali neištarti nė žodžio ir vis tiek fantastiškai praleisti laiką.
Nieko keisto, jog sergamumas COVID-19 penkiskart už Lietuvą plotu didesnėje, 5,5 milijono gyventojų turinčioje valstybėje išlieka ne toks didelis. Šių metų spalį Suomijoje sirgo apie 13 tūkst. žmonių, iš jų mirė apie 400.
Nepaisant palankių Suomijos geografinių aplinkybių ir aukštos ekonomikos, šalies valdžia ėmėsi vienų griežčiausių saugumo reikalavimų Senajame žemyne ir į pavojus verslui dėl gerokai sumažinto atvykėlių skaičiaus žvelgė su suomiams būdingu romumu.
Laplandijos regione su turizmu susijusiose darbovietėse dirba apie 8 procentus vietos gyventojų, verslininkai vis dar laukia aiškių nurodymų iš valdžios.
„Vis dėlto manau, jog šiemet Kalėdos yra oficialiai atšaukiamos“, – situaciją apibūdinęs liūdnai šyptelėjo Laplandijos verslininkas Harri Mallinenas.
Regis, suomiams lieka laukti Kalėdų stebuklo, nes jeigu jų nepavyko pavogti Grinčui, to padaryti gal neįstengs ir koronavirusas.
