Prieš keletą dešimtmečių išpopuliarėjusi kramtomoji guma kiekvienam primena savitą istoriją. Vieni, būdami dar vaikai, gumą pirkdavo už paskutinius džinsų kišenėje sukrapštytus centus, kiti ją rasdavo ant mokyklos suolo – toks buvo nekaltas ir slaptas meilės prisipažinimas.
Praėjo daug metų, tačiau šios gumos skonį ir kvapą pamiršti sunku. Ką jau kalbėti apie popierėlyje esančias iškalbingas iliustracijas, vaizduojančias, kas gi yra ta tikroji meilė.
Kim Casali (1941–1997) buvo Naujojoje Zelandijoje gimusi karikatūristė. Būdama 19-os ji nutarė pakeliauti po pasaulį. Moters namais tapo Jungtinės Valstijos, Kalifornija.
Ten ji ir sutiko būsimąjį romantiškų piešinių gumos popierėlyje herojų savo vyrą italą Roberto Casali. Amžinus įžadus pora davė Kim gimtinėje, jie susituokė toje pačioje Naujosios Zelandijos bažnyčioje kaip ir karikatūristės tėvai. Jaunosios galvą puošė ramunių vainikas. Vėliau taip pasipuošusi mergaitė buvo atvaizduojama ir ant gumos popierėlių.
Žaibiškai išpopuliarėjusios iliustracijos iš pradžių atrodė tarsi nekaltas žaidimas. Ant servetėlių ar popieriaus atplaišų moteris piešdavo du vienodus nuogus žmogeliukus – berniuką ir mergaitę. Tokiu būdu K.Casali norėjo šmaikščiai pavaizduoti savo jausmus vyrui.
„Tai buvo tarsi mano emocijų dienoraštis. Iš pradžių piešdavau mergaitę, kuria buvau aš pati. Ja išreikšdavau visus nuostabiausius jausmus. Vėliau greta jos pradėjau piešti ir berniuką – savo vyrą, kuris tapo tų jausmų priežastimi“, – kadaise sakė K.Casali.
Įkvėptas žmonos talento 1970-aisiais Roberto pasišovė išleisti komiksų knygą, kurią pavadino taip, kaip dabar ir vadinasi guma.
Knygoje veikė tie patys veikėjai, nepakitę ir jų vardai – Kim ir Roberto. Romantiškieji komiksai greitai išpopuliarėjo. Juos pradėta spausdinti ir ant marškinėlių, kalendorių, plakatų. Tačiau tikra menininke Kim niekuomet nesijautė.
„Jeigu būčiau turėjusi pasirinkimą, būčiau tapusi romantiškų dainų autore. Meilės dainos mane labai jaudina. Tačiau gražiai rašyti aš nesugebu, tad pasirinkau kitą būdą jausmams išreikšti“, – pasakojo karikatūristė.
Kim piešiniai pasižymėjo eiliškumu: iš pradžių jie vaizdavo jųdviejų santykių pradžią, vėliau vedybinį gyvenimą, vaikus, o po to – vieno iš veikėjų mirtį.
1975-aisiais, praėjus penkeriems metams nuo pirmosios komiksų knygos išleidimo, R.Casali buvo diagnozuota nepagydoma sėklidžių vėžio stadija. Kim nustojo piešti – visą laiką ji norėjo skirti sergančiam vyrui, tačiau kartu su mylimuoju nuveikto darbo nepamiršo.
Dviejų sūnų mama kreipėsi pagalbos į britų animatorių Billą Espri, prašydama piešti už ją. Billo ranka piešti komiksai įgijo spalvas, jų herojai buvo aprengti drabužiais, o prie jų populiarumo dar prisidėjo tuometės Rusijos, Ukrainos bei Turkijos menininkai.
Kad Kim ir Roberto nebuvo įprasta to laiko pora, byloja ne tik jų veikla, bet ir priimtas pasirinkimas išgirdus Roberto diagnozę.
„Kartą kalbėjome apie Kalėdų dovanas ir aš Roberto pasakiau, kad nenoriu žiedo su deimantais. Noriu dar vieno vaiko. Sutuoktiniai nutarė užšaldyti Roberto spermos ir tokiu būdu apsidrausti. 1976-aisiais Roberto mirė, jam tuomet buvo vos 31-eri. Komiksuose liko tik mergaitė ir antkapis.
Nepaisydama aplinkinių grasinimų ir religinės bendruomenės nepasitenkinimo priimtu sprendimu 16 mėnesių po Roberto mirties Kim pagimdė trečią atžalą.
„Savo dviem sūnums norėjome padovanoti broliuką ar sesutę. Dėl medikų kantrybės ir rūpinimosi tai tapo įmanoma. Turėjau dar vieną berniuką, kuris man priminė mano nuostabų vyrą. Jeigu jis būtų buvęs gyvas, vaikas vis tiek būtų gimęs dirbtinio apvaisinimo būdu, santuokoje. Ką šiuo atveju keičia jo mirtis?“ – kritiškai nusiteikusių religinių bendruomenių atstovų klausė našlė.
Deja, Kim taip pat nebuvo duota daug laiko. Būdama 55-erių moteris mirė nuo kaulų ir kepenų vėžio. Vyriausias sūnus Stefano tęsė šeimos verslą. Legendiniai komiksai ir toliau leidžiami su Kim parašu.
Parengė: Agnė Mačiulytė.
