Toje pačioje saloje, į kurios uolas 2012-ųjų sausio 13-ąją atsitrenkė kruizinis laivas „Costa Concordia“ ir žuvo nemažai žmonių. Dėl šios katastrofos sala, kurioje tik 1000 vietos gyventojų, nuskambėjo per visą pasaulį.
Dėl COVID-19 pandemijos ilgą laiką sala buvo atitverta nuo žemyno ir pasaulio, tačiau šiuo metu, kaip pasakojo Ilona, čia yra tiek turistų, kad vietos gyventojai nepamena, kada pastarąjį kartą yra tiek matę. Visi viešbučiai – pilnutėliai. Saloje nėra nė vieno susirgimo COVID-19 atvejo.
„Gerai, atsiųsiu fotografijų, kai grįšime iš Orbetelo“, – linksmai šūktelėjo Ilona baigdama pokalbį. Į Orbetelo miestelį apsipirkti juodu su Mariano plaukia keltu kartą per mėnesį. Kitus maisto produktus perka saloje. Tris kartus per savaitę čia vyksta žuvų turgus, į kurį žvejai atveža įvairiausių žuvų ir jūrų gėrybių. Prekiauti ant jūros kranto uždrausta.
Ilona ir Mariano dar nėra apsisprendę, kur gyvens. Žiemą gyvena Lietuvoje, Vilniuje. Nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens – Italijoje, Džiljo saloje, kur turi didelius namus.
Keletas salos gyventojų žino, kad ši graži lietuvė – buvusi Misis Lietuva. Čia ji sulaukia komplimentų tiek iš vyrų, tiek iš moterų.
Ilona su Mariano susipažino bendrų draugų rate prieš 10 metų. Lapkričio mėnesį bus ketveri metai, kai jie vedę. Ištekėjusi už M.Gomarascos lietuvė nepakeitė pavardės – liko Penkauskienė.
„Ilona, o juk prisiekinėjote – niekada neemigruosiu, niekada. Vienu metu net griežtai pasisakėte šia tema. Ir štai emigravote“, – sakiau Misis Lietuvai.
Tačiau ji tvirtino, kad nėra emigravusi, Lietuvoje būna labai dažnai.
„Metams bėgant vis dažniau pastebiu, kad niekuomet nereikėtų sakyti „niekada“. Praeityje tikrai negalvojau nei apie Italiją, nei apie italus“, – sakė Ilona. Jai nepatikdavo italų greitakalbė, gestikuliavimas, daugiažodžiavimas.
Kiek patylėjusi pridūrė: „Dievinu gyvenimą Italijoje. Pradedant kultūra ir baigiant neapsakomo grožio vaizdais. Kas toje šalyje nepatiktų, dar neatradau.“
Kaip teka jos gyvenimas, kasdienybė saloje? Ar čia jai nenuobodu?
„Mūsų namai – ant kalno viršūnės. Kadangi jie gana dideli, juos supa vaismedžiai ir gėlynai, o jiems reikia daug priežiūros. Visa tai prižiūriu aš. O kai jūra rami, dažniausiai plaukiojame jachta nuo ryto iki vakaro aplink salą ir naujas, mums dar nematytas vietas. Šiais metais išsilaikiau laivavedžio teises, dėl to daug laiko praleidžiu jūroje“, – pasakojo Ilona.
Laivavedžio teises? O juk prieš grožio konkursą „Misis Lietuva“ ji jau buvo tapusi diplomuota medicinos seserimi-kosmetologe ir svajojo studijuoti psichologiją!
Prieš metus bankrutavo šeimos verslas – Vilniuje, Halės turgavietėje, jie turėjo vyno parduotuvę. Ilona džiaugėsi, kad pagaliau galėjo dirbti sau. Buvo tokių etapų, kad Ilona arba jos mama stovėdavo už prekystalio nuo ankstyvo ryto bei šeštadieniais ir sekmadieniais.
„Akcizo mokestis buvo vis didinamas, o kelti kainų negalėjome, nes pirkėjams būtų buvę per brangu. Be to, namuose nuslydau nuo medinių laiptų ir patyriau stuburo traumą. Ilgai gulėjau ligoninėje, net invalido vežimėlyje sėdėjau. Po to negalėjau kilnoti dėžių su buteliais ir supratau – viskas, parduotuvę uždarome“, – pasakojo I.Penkauskienė.
Tada ir prasidėjo savotiškos moters atostogos Italijoje, kur saulė ir jūra. Ilona neslėpė, kad šeima pragyvena iš praeityje padarytų teisingų ir sėkmingų investicijų.
Dieną Ilona su Mariano išplaukia į jūrą, nes saloje labai karšta – termometro stulpelis pakyla net iki 40 laipsnių karščio. Vakare pas juos dažnai ateina svečių, jie ruošia dideles vakarienes. Taip pat patys mėgsta eiti į svečius.
„Su mumis dažnai būna ir mano šeima, kartu keliaujame, plaukiojame laivu, trumpai sakant – mėgaujamės gyvenimu“, – džiaugėsi Ilona.
Ar bendram gyvenimui netrukdo didelis amžiaus skirtumas? Mariano už ją vyresnis beveik 30 metų. Ilonos nuomone, amžiaus skirtumas nėra kliūtis tik tuo atveju, jei žmonės vienas kitą myli, gerbia ir pasitiki.
Jos dukterys 24 metų Toma ir 25-erių Rūta iš pirmosios santuokos metus gyvena Londone.
Jos pritarė mamos pasiūlymui mokslus pratęsti ir gyvenimiškos patirties įgyti Anglijoje. Tačiau vos tik atsiradus galimybei visos iš skirtingų pasaulio vietų susitinka kurioje nors šalyje ir puikiai paatostogauja.
„O vasaros atostogas visuomet bent mėnesį leidžiame kartu su visa šeima saloje. Atvažiuoja dukros, mama, sesuo su vaikais. Rūta šią vasarą vienoje gražiausių Italijos salų Elboje mokėsi someljė mokykloje, Toma baigia psichologijos magistro studijas Londone. Tarp mūsų labai artimas ryšys, esame lyg geriausios draugės“, – pasakojo Ilona.
Šeimai vartus į Italiją atvėrė jos sesuo Neringa, nutekėjusi į tą šalį bene prieš 20 metų. Po poros metų prisijungė mama – taip pat išvyko į Italiją. Dar po kelerių metų – Ilona, purkštavusi, kad jai niekada nereikės nei Italijos, nei italų, nei jų kalbos.
Jos mama pastaruoju metu daug keliauja po pasaulį, tačiau daug laiko praleidžia ir Italijoje. Per karantiną ji buvo kartu su dukra ir žentu įstrigusi Džiljo saloje, kuri jai labai patinka.
Toks I.Penkauskienės gyvenimas yra dabar. O koks jis buvo tada, prieš 19 metų, kai ji dalyvavo grožio konkurse „Misis Lietuva“, kai laimėjo šį titulą? Tada jai buvo 26-eri.
Ilonai tapus konkurso „Misis Lietuva 2001“ nugalėtoja jos fotografija papuošė „Stiliaus“ viršelį. Po šio konkurso jos gyvenimas labai pasikeitė.
„2001 metai buvo nuostabūs, kartkartėmis juos prisimenu su šypsena. Tačiau mano gyvenimas šiuo metu tikrai ne mažiau įdomesnis ir įspūdingesnis nei 2001-aisiais“, – patikino moteris.
Tada interviu „Stiliui“ ji pasakojo, kad dalyvauti grožio konkurse ją paskatino sesuo Neringa. O ji pagalvojusi, kad nieko nepraras, nes registracijos mokestis – tik 20 litų.
Ir prasidėjo... Komisijos atrinktosioms buvo pranešta, kad už galimybę dalyvauti konkurso finale reikės mokėti 1500 litų. O dar išlaidos suknelėms, batams. Ilona buvo benukabinanti nosį, tačiau mama pasakė: „Net negalvok pasitraukti. Visi bendromis jėgomis surinksime. Jeigu niekas nepadės, iš savo santaupų duosiu tuos pinigus.“
Savo skonio šventinės suknelės gimtajame Kaune ji taip ir nerado – visos buvo kaip tortai! Suknelę iš karoliukais siuvinėto audinio, kurio pagal užsakymą atvežė iš Ispanijos, jai pasiuvo ne kokia garsi dizainerė, o paprasta, bet labai darbšti ir kruopšti siuvėja.
Ilona neleido, kad į Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vykusį konkurso finalą atvažiuotų tuometis jos vyras Tomas su mažomis dukromis. Jai atrodė, kad jų buvimas netoliese ją labai jaudins. Tik vėliau paaiškėjo, kad Ilonos ir T.Penkausko santuoka jau tada buvo ties skyrybų riba. „Taip, po konkurso išsiskyrėme su Tomu, tačiau konkursas tam įtakos visiškai neturėjo“, – tvirtino Ilona.
Taip pat paaiškėjo, kad šį konkursą jai primins tik bevertė grožio karalienės karūna, papuošta stikliukais ir padaryta iš pigaus metalo. Juvelyras Ilonai ant galvos uždėtą karūną įvertino... 50, daugiausia 100 litų. O grožio konkurso rengėjai teigė, kad jos vertė – 10 tūkst. litų. Taip pat jai liko sudužusios viltys dalyvauti konkurse „Mrs. World 2001“ („Misis pasaulis 2001“), kuris tų metų gruodį turėjo vykti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai ir buvo pagrindinis prizas, skiriamas konkurso nugalėtojai.
I.Penkauskienė negavo JAV vizos (dėl jos net tris kartus ėjo į JAV ambasadą ir iš savo kišenės mokėjo konsulinį mokestį, o konkurso rengėjai nesivargino jai padėti) ir sužinojo, kad vietoj jos į konkursą išvyko kita moteris. Likusi be jokio prizo konkurso „Misis Lietuva 2001“ rengėjus ji net ketino paduoti į teismą.
Vis dėlto gražiausia Lietuvos moterimi tituluota I.Penkauskienė pasiekė savo tikslą – į Las Vegase vykusį grožio konkursą „Mrs. World“ išvažiavo po dvejų metų. Pasiruošimas konkursui jai atsiėjo labai brangiai.
Las Vegase pasisekė – „Mrs. World 2003“ konkurse I.Penkauskienė pateko į finalą – į gražiausių pasaulio moterų dešimtuką.
Tačiau iš ten grįžo nusivylusi – konkurso reputacija jai sukėlė daug abejonių: „Tik grįžusi iš JAV sužinojau, kad dalyvės į šį konkursą gali registruotis internetu. Nereikia būti savo šalyje tituluota gražiausia moterimi. Nebūtina netgi turėti vaikų.“ O jos kelias į tą konkursą buvo toks ilgas ir sunkus – viskuo rūpinosi pati, o ne konkurso „Misis Lietuva 2001“ rengėjai.
Lietuvei pasirodė, kad į šį konkursą suvažiavo turtingų vyrų žmonos, kurioms nieko nereiškia titulą nusipirkti.
Gražiausios 2001-ųjų Lietuvos moters titulas ją tarsi išlaisvino – ji iššovė kaip džinas iš butelio. Laimėtas konkursas tapo jos gyvenimo permainų pradžia. Padėjo atsitiesti po skyrybų, išlaisvino kaip moterį, kaip asmenybę. Po šio konkurso ji tapo žinoma. Ir greitai sužinojo žinomumo kainą.
„Visuomet buvau laisva asmenybė, tačiau konkursas atvėrė daugiau galimybių, pakeitė mano kasdienybę, supažindino su pramogų pasauliu, o žinomumas padėjo įgyti kitokios gyvenimiškos patirties. Dėl to visiškai nesigailiu“, – dabar sakė Ilona.
Pirmasis į ją dėmesį atkreipė pramogų pasaulio ryklys Arūnas Valinskas. TV laidų prodiuseris ir vedėjas gražuolę pakvietė į humoro laidos „Dviračio žynios“ komandą.
Tai Ilonai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus, tačiau ji nepabūgo rizikuoti. Netrukus tapo „Dviračio žynių“ vedėja ir ja dirbo kelerius metus. Paskui kitoje televizijoje buvo viena vasaros laidos „10 dienų prie jūros“ kūrėjų.
Vėliau radijo stotyje „M-1 plius“ vedė laidą „Negaliu tylėti“.
Ar tai buvo įdomus darbas, ar jo pasiilgsta?
„Viskas, kas susiję su televizija, buvo nepaprastai įdomu. Praėjus tiek metų galiu pasakyti, kad tikrai televizijos labai pasiilgstu“, – atviravo I.Penkauskienė.
Ji buvo ant bangos, ją pradėjo atakuoti, siūlyti savo draugystę garsūs vyrai. Tuo labiau kad ji buvo laisva – išsituokusi. Vyrams norėjosi turėti žinomą draugę, kurią rodo per televizorių. Bet ne visų vyrų dėmesys buvo nuoširdus. Ne vienas verslininkas ir politikas jai siūlė tapti jų meiluže.
Vakarėliuose ji dažnai pasirodydavo su televizijos laidų vedėju Algiu Ramanausku-Greitai, verslininku Mariumi Gelažniku, aktoriumi Ramūnu Rudoku.
„Tie santykiai, kurie buvo tikri, tie ir buvo tikri. Jau tais laikais būdavo sunku atskirti, ar vyrai su tavimi yra dėl naudos, žinomumo, ar dėl nuoširdžios simpatijos. Dabar daug labiau savimi pasitikiu ir žinau, kad mano mylimasis su manimi ne dėl žinomumo, o dėl to, kokia aš esu“, – kalbėjo Ilona apie savo ir Mariano gyvenimą.
