Per savo gyvavimo istoriją, siekiančią net XIX amžiaus vidurį, ši britiška kompanija sukūrė tikrus aprangos šedevrus, kurie nepakluso nei madai, nei laikui ir tebėra pažįstami, vertinami bei populiarūs. „Burberry“ mėgsta ne vien britai, bet ir visas pasaulis. Už ką?
Kompanijos įkūrėjas Thomas Burberry gimė 1835 m. valstiečio šeimoje Dorkinge, Sario grafystėje Anglijoje. Sulaukęs dešimties tapo vietinio audinių krautuvininko padėjėju. Th.Burberry niekada nebaigė jokios mokyklos ir neturėjo oficialaus išsilavinimo, tačiau turėjo kitus du svarbius dalykus – kūrėjo instinktą ir uolų smalsumą, dėl to greitai pažino medžiagų bei drabužių modeliavimo paslaptis.
1856 m. nedideliame Anglijos mieste Beizingstoke netoli Londono jis atidarė savo parduotuvę „T.Burberry and Sons“, prekiaujančią laisvalaikio ir sportine apranga.
Pats Th.Burberry buvo aktyvus sportininkas, irklavęs, žaidęs futbolą ir regbį, žodžiu, daug laiko praleisdavęs gryname ore, kuris, kaip žinoma, Anglijoje yra gana lietingas. Vis dėlto Th.Burberry nebuvo patenkintas turimu guma impregnuotu makintošo tipo lietpalčiu, kuris buvo per sunkus, nepaslankus ir nepatogus aktyviai judančiam žmogui.
Vaikystėje Thomas buvo matęs praktišką ir lengvą lauke dirbančių valstiečių aprangą, pagamintą iš lino, tinkamą bet kokiam orui, ir jam į galvą šovė idėja, kaip tą senovinę aprangą pritaikyti nūdienai, impregnuojant patį liną. 1879 m. jis sukūrė naują audinį iš lino ir medvilnės mišinio – medžiagą, kuri buvo tvirta, lengva, patvari, neperšlampama ir, kas svarbiausia, praleidžianti orą, t.y. kvėpuojanti, o ką tai reiškia, žino bent kiek judresnis žmogus. Th.Burberry pavadino naująją medžiagą gabardinu – taip Williamo Shakespeare’o kūriniuose buvo vadinama užuovėja nuo blogo oro.
Jo drabužiai, pasiūti iš naujosios medžiagos gabardino, greitai išpopuliarėjo visame regione. Į parduotuvę mėgo užsukti ne vien sportininkai, medžiotojai, žvejai, keliautojai ar raiteliai, greitai įvertinę gabardiną kaip puikią alternatyvą sunkiems ir guma impregnuotiems lietpalčiams makintošams, bet ir paprasta liaudis, kuriai gabardinas buvo puikiausia išeitis darbui atvirame ore.
Asortimentas greitai plėtėsi, ir netrukus Th.Burberry netgi sukūrė penkis skirtingo svorio gabardino audinius, romantiškai pavadinęs juos „Airylight“, „Double-Weave“, „Karoo“, „Wait-a-bit“ ir „Tropical“, ir, matydamas augantį medžiagos populiarumą, galiausiai 1888 m. užpatentavo jos gamybos technologiją.
Verslas ėjosi taip gerai, kad 1891 m. Th.Burberry su visa šeima persikėlė į Londoną, perkėlęs ten ir visą savo parduotuvę bei siuvyklą. Jis pradėjo ir didmeninę prekybą gabardinu, dėl to jo vardas pasidarė dar labiau žinomas.
Į jo parduotuvę, pavadintą „Burberry’s Gabardine“, užsukdavo ir Britanijos kolonijinių karų herojus lordas Kitcheneris, ir skautybės įkūrėjas lordas Baden-Powellas, kiti žymūs to meto veikėjai.
Th.Burberry buvo sumanus pardavėjas, tikėjęs rinkodaros galia, – jis spausdino daug reklaminių skelbimų (pristatydamas savo siuvamus drabužius kaip „sportininko sukurtus sportininkams“), netingėjo atsitiktinių pažįstamų per visą miestą vestis į savo parduotuvę ir pristatyti jiems visą aprangos asortimentą.
Ir tai veikė – amžių sandūroje bent jau Anglijos žmonių gyvensena keitėsi, tiesiog darėsi aktyvesnė, todėl „Burberry’s“ skrybėlės, švarkai, striukės, kelnės, skirtos medžioklei, žvejybai, golfui, tenisui, slidinėjimui, alpinizmui, be to, ir „nišinei“ veiklai, pvz., lankininkams ar motociklininkams, turėjo didelį pasisekimą.
Neapleido jis ir naujų modelių kūrimo – 1896 m. Th.Burberry sukonstravo tai, kas jį dar labiau išgarsins amžiams, – gabardininį vyrišką lietpaltį, sujuosiamą diržu, įkypomis kišenėmis ir naujo modelio apykakle, pavadintą „Tielocken Coat“ (jo modelį Th.Burberry užpatentavo 1912 m., jau tada iškilus realiai kopijavimo ir padirbinių grėsmei). Jam pavyko įsiūlyti tokį lietpaltį keliems britų armijos generolams, vykstantiems kariauti su būrais į Pietų Afriką, ir 1901 m. „Burberry’s“ (taip tada dar vadinosi visa kompanija, kurios pavadinimas pakeistas iš „Burberry’s“ į „Burberry“ tik 1998 m.) tapo oficialia tų lietpalčių tiekėja Britanijos ginkluotosioms pajėgoms, tiesa, iš pradžių tik aukšto rango karininkams.
Netrukus brito kurtus lietpalčius įvertino ir vairuotojai (jiems buvo gaminamas specialus modelis su odiniu pamušalu) ir atsirandantys aviatoriai – iš pradžių oreiviai, skraidantys oro balionais, vėliau – aviacijos lakūnai. Tarp oreivių „Burberry’s“ tapo bene privalomu prekės ženklu, nes su tokia apranga jiems nebuvo baisūs nei vėjai, nei lietūs. 1910 m. lakūnas Claude’as Grahame’as-White’as, vilkėdamas „Burberry’s“ gabardininį aprangos komplektą, atliko pirmąjį rekordinį skrydį lėktuvu iš Londono į Mančesterį (tai jis padarė trumpiau nei per 24 valandas).
Tada „Burberry’s“ pavadinimas ilgiems metams tapo nebeatsiejamas nuo aviacinių rekordų: su kompanijos apranga 1919 m. pilotai Johnas Elcockas ir Arthuras Browne’as per 72 valandas atviroje kabinoje pirmieji perskrido per Atlantą iš Niufaundlando į Airiją, 1928 m. Burtas Hinckleris pasiekė skrydžio nuotolio rekordą – vienas per savaitę nukako iš Anglijos į Australiją...
Dar didesnę šlovę kompanijai atnešė poliarininkų žygiai – 1911 m. gruodžio 14 d. Roaldo Amundseno ekspedicija pirmą kartą pasiekė Pietų ašigalį – jos narių ekipuotė ir palapinės buvo pagamintos iš neperšlampamo gabardino. 1912 m. Roberto Scotto ir Ernesto Shackletono ekspedicijoms buvo gaminama speciali „Burberry’s“ aprangos kolekcija.
1909 m. kompanija atidarė savo pirmąją parduotuvę užsienyje – Paryžiuje, ir tais pačiais metais, siekiant atsiriboti nuo kopijuotojų, Th.Burberry pradėjo žymėti savo pasiūtą aprangą – atsirado šiandien mums pažįstamas kompanijos prekės ženklas – raitas riteris, atstatęs ietį, ant kurios plevėsavo vėliavėlė su užrašu „Prorsum“ (išvertus iš lotynų k. – „Pirmyn“). Ietis simbolizavo tradicijas, o šūkis „Pirmyn!“ – naujovių ir progreso siekį. Dar kitais metais, 1910-aisiais, Th.Burberry pradėjo gaminti aprangą ir moterims.
Per Pirmąjį pasaulinį karą „Burberry’s“ gavo didelį užsakymą – tiekti lietpalčius iš pradžių britų karo lakūnams, vėliau – visam britų armijos karininkų korpusui. Dar 1912 m. patentuotas „Tielocken Coat“ tapo pagrindu naujam gabardininiam neperšlampamam lietpalčiui, kuris įgijo „Trench Coat“ („Apkasų lietpalčio“) pavadinimą ir visame pasaulyje, netgi prieškarinėje Lietuvoje, buvo vadinamas trenčiumi. Jame atsirado kilpos (granatoms prisisegti arba diržui prilaikyti), antpečiai, apykaklę buvo galima pasikelti ir susisegti. Tai buvo kokybiškas gaminys, vertinamas visose fronto pusėse, apie jį buvo kuriami eilėraščiai ir legendos.
Pavyzdžiui, visai Anglijai buvo žinomas atvejis, kai numuštas virš Lamanšo britų lakūnas nusileido į vandenį, ten nusivilko savo „Burberry’s“ lietpaltį ir sugebėjo priplaukti iki kranto. Dar po penkių dienų buvo išgriebtas ir jo lietpaltis, kuris, nepaisant laiko, praleisto jūroje, visiškai neprarado prekinės išvaizdos, ir laimingasis savininkas jį nešiojo iki pat savo gyvenimo galo...
Armijos pavyzdžiu pasekė ir kitos Britanijos institucijos – 1916 m. „Burberry’s“ lietpalčiai tapo Anglijos raitosios policijos karininkų uniformos dalimi, o kompanijos siuvamas milines buvo privaloma vilkėti visiems karališkųjų rūmų karininkams ir gvardiečiams.
Nors pats pavadinimas „gabardinas“ buvo naudojamas išimtinai kaip „Burberry’s“ ženklas iki pat 1917 m., kai tais metais Anglijos karalius Jurgis V užsakė pas Th.Burberry pagaminti ir jam aprangą, šis terminas tapo jau bendrinis, tačiau mainais už tai 1918 m. „Burberry’s“ kompanija gavo „karališkąjį žymeklį“ („Royal Warrant“), kuris reiškė, kad kompanija yra oficiali rūmų tiekėja.
Per karą „Burberry’s“ pagamino apie pusę milijono lietpalčių – trenčių. Jie atnešė kompanijai ne tik didelį pelną ir žinomumą – po karo namo grįžtantys veteranai su savimi parsinešė ir lietpalčius, kurie tapo privaloma bent kiek save gerbiančio vyro garderobo dalimi. Tie lietpalčiai buvo tokie svarbūs lietingajai Anglijai, kad tarpukariu kompanija mažai ką daugiau ir begamino.
Ir jei iki karo „Burberry’s“ apranga buvo populiari tarp sportininkų ir aktyvaus poilsio mėgėjų, po karo jos lietpalčius pradėjo nešioti kūrybinė bohema ir politiniai veikėjai: Williamas Somersetas Maughamas, Winstonas Churchillis, Arthuras Conanas Doyle’is, Rudyardas Kiplingas, Bernardas Shaw (o kur dar būsimieji JAV prezidentai Ronaldas Reaganas bei George’as Bushas!). Lietpalčio svarba buvo tokia didelė, kad po Pirmojo pasaulinio karo nusistovėjo ir iki pat 1990 m. Britanijoje vyravo nerašyta tradicija einant į pirmąjį savo darbo interviu vilktis būtent „Burberry’s“ lietpaltį – trenčių...
1924 m. pasirodo tai, ką jau pažįsta ir kiekvienas mūsų, – garsusis „Burberry’s“ langelių raštas, žinomas pavadinimu „Nova Check“. Langelius sudarė raudonos, juodos ir baltos spalvų linijos smėlio spalvos fone ir iš pradžių audiniai su šiuo raštu buvo naudojami kaip pamušalas trenčiams, vėliau ir kitiems lauko drabužiams.
Šių langelių raštą Th.Burberry nusižiūrėjo nuo tradicinių angliškų pledų rašto ir teisingai numanė, kad bet kuriam nešiotojui toks pamušalas primins jo gimtųjų namų jaukumą ir šilumą. (Langeliai ir smėlio spalvos fonas tapo dar viena „Burberry’s“ vizitine kortele ir tik XX amžiaus pabaigoje atsirado kitokių fono spalvinių variacijų – raudonas, rožinis, melsvas, baltas arba juodas.)
Prieš pat savo mirtį 1926 m. Th.Burberry sielojosi, kad nesugalvojo tokio rašto pamušalo anksčiau, per Didįjį karą (kaip tais laikais buvo vadinamas Pirmasis pasaulinis), nes, jo manymu, tai būtų palengvinę apkasuose trūnijančių anglų karininkų savijautą, tačiau jis nė nenumanė, kad anglai po keliolikos metų dar turės progą tą savijautą pagerinti...
Po Th.Burberry mirties kompanijos valdymą perėmė jo sūnūs Thomas Newmanas ir Arthuras Michaelas. 1955 m. „Burberry’s“ gavo papildomą karališkąjį žymeklį iš dabartinės Anglijos karalienės Elizabeth II, tačiau tais pačiais metais „Burberry’s“ savininku tapo britaniškas prekybos tinklų konglomeratas „Great Universal Stores“ (jam šis prekės ženklas priklauso lig šiol), o 1956 m. „Burberry’s“ paliko paskutinis įkūrėjo dinastijos atstovas – proanūkis Alfredas Bryanas Burberry.
Naujieji „Burberry’s“ savininkai nieko nekeitė nei kompanijos įvaizdyje, nei asortimente. „Burberry“ buvo ir tebėra vienas labiausiai pasaulyje atpažįstamų angliškų prekės ženklų, britaniškos elegancijos ir kokybės simbolių, todėl jo gamyba išliko tokia pat konservatyvi ir rafinuota, tik išplėsta į naujų galimybių horizontus.
1960 m. „Burberry’s“ pirmą kartą pradėjo siūti lietpalčius iš medvilnės ir paltus iš tvido, o dar po kurio laiko „Burberry’s“ langeliai pasirodė ant kitų gaminių, ne vien drabužių, – šalikų, lietsargių, rankinių. O nuo 1990 m. „Nova Check“ pagal „Burberry’s“ licenciją pradėjo naudoti beveik visi pasaulio dizaineriai, ir šiandien, kaip žinoma, langeliais dabinama faktiškai viskas – nuo šunų aprangos iki kredito kortelių.
Antrąją XX amžiaus pusę „Burberry’s“ tapo neatsiejama ir didžiojo ekrano dalimi – Holivudas irgi teigiamai įvertino, kaip kompanijos lietpalčiai ir „Nova Check“ gerai atrodo ekrane. Dar 1942 m. Humphrey Bogartas vilkėjo „Burberry’s“ lietpaltį keliuose „Kasablankos“ epizoduose. 1961 m. Audrey Hepburn pasirodo su „Burberry’s“ lietpalčiu filme „Pusryčiai pas Tifanį“.
1968 m. ekranuose pasirodo bandomoji serialo „Kolombas“ serija, nuo kurios jos pagrindinis herojus detektyvas Falkas vilki tą lietpaltį faktiškai nuolatos. 1979 m. Meryl Streep vilki „Burberry’s“ filme „Kramer prieš Kramerį“. 1989 m. pradėtame transliuoti seriale pagal Agathos Christie „Puaro“ garsusis seklys Erkiulis Puaro taip pat nešioja „Burberry’s“. Sąrašą galima tęsti be galo.
„Burberry’s“ ženklą ir langelius taip pat pamėgo dar viena, tiesa, ne tokia pavyzdinga, visuomenės dalis. Dar 1970 m. „Burberry’s“ dėl išskirtinių sąsajų su angliškumu apranga su „Nova Check“ raštu tapo populiari tarp anglų futbolo chuliganų ir ilgiems metams buvo pradėta sieti su proletariato subkultūra. 2000 m. dėl „Burberry“ padirbinių gausos Britanijos gatvėse atsirado neformalus agresyvių jaunų futbolo chuliganų judėjimas, pasivadinęs „Chavs“ ir sukūręs visiškai naują visuomeninį reiškinį, taip pat puoselėjo savo įvaizdį su „Burberry“ (padirbtomis) beisbolo kepuraitėmis, striukėmis, šalikais ir pan.
Vienu metu „Nova Check“ net buvo pradėta vadinti „Chav Check“, o prie kai kurių Anglijos aludžių durų atsirado užrašas „Lankytojai su džinsais, kedais ir „Burberry“ neįleidžiami!“. Tai, žinoma, nebuvo tas prekės ženklo įvaizdis, kuris džiugintų „Burberry“ kompaniją ir jos gaminių nešiotojus (dėl to netgi kuriam laikui teko sumažinti gamybą), tačiau kova su „Chavs“ judėjimu tęsiasi lig šiol.
Savo diversifikaciją „Burberry’s“ pradėjo gana vėlai. Tik 1981 m. pasirodė pirmieji „Burberry’s“ vyriški kvepalai (moterims to gero teko palaukti dar 10 metų – iki 1991-ųjų). 1988 m. pasirodė vaikų drabužių ir žaislų linija „Infantwear“. 1999 m. paleista linija „Burberry Prorsum“ – madinga, prabangi ir eksperimentinė apranga, pradėti gaminti vyriški apatiniai drabužiai ir moteriški maudymosi kostiumėliai. 2000 m. „Burberry“ pradėjo gaminti džinsus.
Kompanijos asortimentas buvo išskaidytas į keletą linijų: 2001 m. paleista klasikinės aprangos linija „Burberry London“ (angliškos kirpimo ir siuvimo tradicijos drabužiai, džinsai, marškinėliai, megztiniai, apavas ir rankinės), 2003 m. paleista „Thomas Burberry“ aprangos, aksesuarų ir parfumerijos linija jaunimui, 2009 m. – kasdieniškų apdarų linija „Burberry Brit“,
atsirado atskirų prekių kategorijos, tokios kaip „Burberry Sport“, „Burberry Beauty“, „Burberry Watches“ ir „Burberry Eyew Ear“. Tiesa, „Burberry Prorsum“, „Burberry London“ ir „Burberry Brit“ 2016 m. galiausiai buvo suvienytos į vieną prekės ženklą – tiesiog „Burberry“.
1998 m. „Burberry“ perkėlė visą savo asortimento gamybą iš Britanijos į kitas šalis. Šiuo metu kompanija pati gamina tik savo tradicinius lietpalčius, visus kitus produktus siuva kiti tiekėjai. Visame pasaulyje veikia apie 330 „Burberry“ butikų.
