Rankoje laikydama Baltarusijos vėliavą, kaimynę „Laisvės kelyje“ palaikė ir kino aktorė ir politikė, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė Nijolė Oželytė (66 m.). Moteris Baltarusiją pažįsta ne iš nuogirdų – jai teko ten filmuotis filme „Norite – mylėkite, norite – ne“, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
„Tuomet labai nustebino Baltarusijos kaimų panašumas į lietuviškus – tvarkingi, švarūs namai, būtinai paršelis, karvytė ir vištos su gaidžiu. Visi žmonės blaivūs.
Tai ryškiai kontrastavo su rusiškais kaimais, kur taip pat filmavausi ir mačiau apgriuvusius, neprižiūrėtus namus, degradavusius nuo gėrimo senus žmones ir nė kvapo jokių gyvių ūkiuose – viskas apleista ir apšnerkšta.
Todėl man tiesiog graudu iki ašarų dar kartą įsitikinti, kad baltarusiai ne veltui save priskiria prie baltų, nepamiršdami, jog kadaise buvome su jais vienoje valstybėje ir mūsų oraus elgesio šaknis yra ta pati – humaniška ir taiki raiška, kupina savigarbos ir pagarbos aplinkiniams, be jokio pykčio ir agresijos“, – kalbėjo Nijolė.
Moteris akcentuoja, kad, kaip ir mes Sausio 13-ąją, taip ir baltarusiai dabar suranda šviesiausius simbolius savo siekiams parodyti.
„Baltai apsirengusios moterys su gėlėmis rankose, tautinių giesmių skambesys ir jokios rusams būdingos isteriškos pseudopatriotinės agresijos.
Super, širdis džiaugiasi. Džiaugiasi net ir žinant, kas jų laukia ateityje, – sunkus kapstymasis iš tos dvokiančios pelkės, iš kurios ir mes patys dar nevisiškai išbridome.
Taip pat nelengva atsakomybės už savo laisvę našta. Bet nuostabu, kad žmonės išgyvena šį neužmirštamą, negrįžtamai juos pakeisiantį dvasinį pakilimą – savęs, kaip laisvos bendruomenės, suvokimą, solidarumo su tautiečiais jausmą, jaučiasi pakylėti kilnių ir šviesių tikslų siekio“, – sakė ji.
