Optimizmu trykštantis vyras neslepia: karantinas ne tik pamėtėjo netikėtų iššūkių, bet ir pažėrė naujų galimybių.
Pasikalbėti apie save ir naują veiklą – televizijos laidą apie keliones po Lietuvą „Sveiki atvykę“ Žygimantas pakvietė itin netikėtoje vietoje: jis pokalbio metu kojas buvo įmerkęs Egėjo jūroje, Graikijos saloje Rode.
Kaip jis viską spėja?
Vyras nuo mažų dienų mokėjo kruopščiai susiplanuoti laiką, o jo gyvenimo šūkis: kuo daugiau darai, tuo daugiau ir padarai.
Kartais jam net atrodo, kad turi per mažai veiklos, – aktyvus keliautojas dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos turėjo atsisakyti daugybės kelionių ir daug laiko praleisti Lietuvoje.
„Valgyti ir gaminti maistą – būtina, visi tai daro. Kelionės man – ir darbas, ir pomėgis, mėgaujuosi tuo. Žurnalistas buvau ir esu.
Dainavimą buvau kiek primiršęs, bet neseniai su malonumu jį prisiminiau – įrašiau naują dainą. Skambinti fortepijonu man patinka jau beveik 30 metų – tai daryti man džiaugsmas sielai“, – pasakojo Žygimantas.
– Dėl maisto esi teisus, vis dėlto ne visi kelis kartus per savaitę verda cepelinus!
– Oi, cepelinai verti atskiros istorijos. Tai patiekalas, kuris visiems daro įspūdį, kurį pats labai mėgstu ir kurį, tiesą sakant, paruošti labai lengva. Cepelinus lipdau nuo 16 metų.
Kai būnu užsienyje, jau po dviejų savaičių nebegaliu negalvoti apie lietuviškus patiekalus – cepelinus, bulvinius blynus, „Kijevo “ kotletus ar sriubas. Ilgiuosi barščių pagal savo močiutės receptą, koldūnų, juodos duonos ar kad ir grikių. Kartą net sapnavau, kaip gardžiai valgau paprasčiausius grikius su sviestu! (Juokiasi.)
Žuvis, jūrų gėrybės, egzotiniai Dominikos Respublikos ar Balio salos patiekalai man apkarsta. Kritinė man būna trečioji savaitė, sapnuoju košmarus, svajoju apie pomidorų ir agurkų salotas su grietine.
Visada kito gyvenime viskas atrodo geriau, gražiau ir skaniau. Mano veikla ir mano gyvenimo būdas man labai patinka, bet ir jis turi ir pliusų, ir minusų.
– Nauja laida jau netrukus pasirodys eteryje. Kodėl ėmeisi šio projekto? Lyg ir atrodo, kad pasaulis tau daug mažesnis nei Lietuva.
– Po dvejų metų profesionalaus kelionių organizavimo atėjo laikas man puikiai suderinti žurnalisto ir keliautojo veiklą. Norėjau to, maniau, kad sugebėčiau padaryti. Viskas įvyko labai greitai.
Dėl pasaulio... Tikrai taip, man ir pačiam kartais atrodo, kad mylimus Karibus pažįstu geriau nei savo šalį. Vis dėlto esu didelis Lietuvos gerbėjas ir nors dažnai man atrodo, kad poilsis mūsų šalyje yra gerokai per brangus mano kišenei, pažinti ją dar artimiau ir parodyti tai kitiems – puiki veikla.
Juolab kad dėl karantino ir viruso man, kaip ir daugeliui, teko atšaukti daugybę jau suplanuotų kelionių. Šiemet net 10 mėnesių turėjau praleisti užsienyje, bet turime, ką turime, – pandemija sujaukė visų planus.
Aš tikrai nežinojau, kad Lietuvoje galima džiaugtis safariu su egzotiniais gyvūnais, kad čia yra net gyvūnų krematoriumas. Džiaugiuosi kaip mažas vaikas visa tai atradęs.
– Vis dėlto, ką veikdamas jautiesi laimingiausias? Galbūt minkyti bulves cepelinams kartais būna daug smagiau, nei organizuoti kokią nors neįprastą kelionę?
– Nenoriu, kad nuskambėtų arogantiškai, bet kažkada būdamas egzotinėje vietoje ir stebėdamas besileidžiančią saulę pagalvojau, kad visa veikla, kurios ėmiausi, man tikrai sekėsi. Ta laimė skirtingoje veikloje yra labai skirtinga.
Mano laimė – žmonių, kurie taupė kelionei ir ja buvo sužavėti, padėka. Mano pirma meilė – grojimas fortepijonu. Dainavimas irgi buvo visada. Maistą mėgstu ir gaminti, ir kitus vaišinti. Gal esu per didelis optimistas ir visada laimę matau paprastuose dalykuose, bet toks jau esu.
– Dažnas pasakytų, kad planas 10 mėnesių praleisti ne Lietuvoje – itin brangus planas.
– Sąlygiškai. Poilsis Lietuvos pajūryje – daug brangesnis planas. (Juokiasi.) Nuo vaikystės turiu finansinę drausmę, planuoju ir tikslingai naudoju savo pinigus. Kelionės man – ir investicija, pats daug ką pamatau, išbandau, galiu tikslingiau pasiūlyti klientams.
Kelionės sudrausmina finansiškai – dėl jų nesilinksminu kiekvieną savaitgalį mieste, neperku didesnių pirkinių. Geriau tai darau keliaudamas. Kuo daugiau keliauju – tuo daugiau pinigų turiu. Kad ir kaip keistai tai skamba, tai tiesa.
– Kalbant apie keliones, koks buvo tavo didžiausias nusivylimas ir koks geriausias, gražiausias atradimas?
– Atradimas – Balis ir Karibai. Karibus beveik visus esu išmaišęs, net mažiausias saleles. Jie turi savo žavesio, ten nuostabūs žmonės ir jų požiūris į gyvenimą. Ypatingus dalykus jie mato paprastose detalėse ar vienas kitame, mane tai beprotiškai žavi.
Balis mane pakerėjo, ten galėčiau ir pusmetį gyventi. Šioje saloje įspūdį visada padaro žmonių nuoširdumas, gamtos grožis ir geras kokybiškas gyvenimas.
Nusivylimai... Mane šiek tiek yra nuvylusi Europa vasaros metu. Vasarą čia būna labai daug turistų ir kainos šoka į tokias aukštumas, kad man atrodo nesąmonė čia keliauti vasarą. Tiesiog tai nelogiška.
Žinoma, keliaudamas susiduriu ir su sunkumais, neišvengiu ir nuotykių: yra tekę ir į lėktuvus vėluoti, ir derinti atšauktus skrydžius, nakvoti oro uoste, o Saudo Arabijoje net būti sulaikytam! Bet nebijau to, išmokau dėl tokių dalykų neišgyventi.
– Vienoje feisbuko kulinarinėje grupėje per karantiną dalijaisi savo kulinariniais šedevrais ir sulaukei daug dėmesio. Ne vieną įrašą lydėjo ir post scriptum „Ieškau antros pusės“. Ieškai meilės per skrandį?
– Žinoma, kad čia buvo pokštas! (Juokiasi.) Ir sulaukiau daugybės žinučių, įdomių pasiūlymų net iš ištekėjusių moterų! Nepamiršk, kad esu žurnalistas – mėgstu provokuoti, būtent tai ir dariau. Karantino metu reikėjo kaip nors pasilinksminti. (Juokiasi.)
O jei rimtai... Taip, rasti antrą pusę jaučiu didžiulį poreikį, kurio anksčiau lyg ir nebuvo. Bet judu meilės link – turiu simpatiją, o kaip bus – pamatysime. Moku groti, dainuoti, organizuoju neblogas keliones – gal galėčiau ką nors sužavėti. (Juokiasi.)
Stengiuosi būti geras žmogus, nejaučiu niekam pavydo, stengiuosi būti optimistas, noriu padėti žmonėms. Viskas, kas vyksta mano gyvenime, tikiu, yra grąža už visus gerus dalykus, kuriuos darau ir padariau. Tikiu karma ir gyvenu pagal filosofiją, kad reikia stengtis ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, ir nesitikėti gauti grąžos. Kai ji ateina, gali pasidžiaugti.
Šiandien esu laimingas. Aišku, tos laimės, kaip ir pinigų, visada norisi daugiau. Per keletą pastarųjų savaičių net keli artimi žmonės manęs paklausė, kas vyksta, nes mano akys dega, esu laimingas. Atsakymo dar nežinau.
