„Nuolat domėjausi įvairiomis vizualinio meno išraiškos formomis. Taip natūraliai atsirado domėjimasis tatuiruotėmis kaip žmonių saviraiškos forma per kūno piešinius. Tai žmonija skirtingose kultūrose, regionuose praktikuoja šimtmečius“, – sako vyras.
Apie tatuiruotes meistras kalba su dideliu užsidegimu.
„Tai saviraiškos forma, originalumas, išskirtinis požiūris į savo kūną, tatuiruočių stilių įvairovė, drąsa, laisvė, kūrybiškumas, kūno netobulumo maskavimas. Galiu vardyti be galo“, – šypsosi kūrėjas.
Jo paties kūnas – tarsi viena didelė drobė, skirta tatuiruočių menui.
„Ji nuolat pildoma, procesas nesibaigiantis. Dievinu tai, ką darau, ir tai matyti iš mano kūno piešinių“, – teigia jis.
Aleksandras sako, kad jis labai tolerantiškas žmonių saviraiškos formoms, tad nėra tokių dalykų, kurie jį nustebintų.
„Prieš dešimtmetį matomose vietose tatuiruotės buvo tabu, dabar tai tampa stiliaus detale faktiškai visų socialinių sluoksnių žmonėms. Tatuiruočių esu daręs tiek policijos pareigūnams, tiek mokytojams, politikams, medikams, sportininkams, įžymybėms ar nuomonės formuotojams“, – sako Aleksandras.
Ilgiausias tatuiravimo seansas užtruko dešimt valandų, o kai kurie projektai tęsiasi keletą metų ir dar nesibaigia. Darant tatuiruotę, anot Aleksandro, skausmas priklauso ne tiek nuo vietos, o nuo žmogaus gebėjimo iškęsti skausmą.
„Mūsų visų skausmo slenkstis skirtingas. Dauguma žmonių lengvai pakelia 2–4 valandų seansus. Klykiantys iš skausmo klientai – ne tatuiruočių studijų realybė, bet internetinių vaizdo įrašų gamintojų kuriamas žiūrimas turinys reitingams pakelti ir šokiruoti. Realybėje žmonės ramiai guli, klauso muzikos, skaito knygas ar žiūri filmus“, – pasakodamas šypsosi jis.
Aleksandras sako, kad jam nuolat tenka siūlyti pasirinktų idėjų galimus geriausius įgyvendinimo variantus.
„Žmonės – mąstančios būtybės, pasitiki profesionalais ir priima racionalius sprendimus“, – tarsteli meistras.
Jam patinka visi tatuiruočių stiliai: tiek minimalistinės, tiek spalvotos ar nespalvotos realistinės, ornamentinės ar tradicinio stiliaus.
„Bet svarbiausias elementas – kokybė, profesionalumas, kai matai, kad daryta menininko, bet ne amatininko ar namudininko“, – griežtos nuomonės laikosi jis.
