Sėdžiu, klausau ir svarstau, kad tuoj pereisime prie dejonių dėl antsvorio, nes stiprios moterys neturi laiko SPA, asmeninėms treniruotėms ir apsipirkimui, bet jos visada ras progą ištuštinti pilną šaldytuvą, kad galėtų toliau būti halkais su ataugusiomis plaukų šaknimis, manikiūro nemačiusiomis rankomis, keistos formos palaidinukėmis, kurios turėtų paslėpti lankainius.
Vaizdelis tampa dar graudesnis, kai stiprios moters šarvus užsideda įspūdingo grožio geležinės ledi, – jos visada sėdi įsitempusios ir skaičiuoja aplinkinių trūkumus, nes viduje, nepaisant tobulos išvaizdos, karaliauja jos didenybė žema savivertė. Tokios moterys gąsdina vyrus.
Paradoksas tas, kad jos pačios iki sąmonės netekimo bijo vyriškos lyties atstovų.
Geležinės moterys idealiai maskuojasi išoriškai demonstruodamos išpuoselėtą išvaizdą, bet viduje jos augina superkarį, kuris mėgsta iššūkius, lenktynes ir pergales, kuriose vyrams yra aiškiai parodoma, kad jos gali greičiau, geriau, protingiau ir pinigų uždirba tiek pat arba daugiau.
Parėjusios į gražius, bet vienišus namus, primenančius architektūros katalogo fotosesijų vietas, jos svarsto, kur dingo stiprūs vyrai, kuriems galėtų patikėti savo trapią sielą ir parodyti jautrią moterį, kuri labai nori mylėti ir visai nenori būti stipri.
Deja, tokių moterų neįmanoma paguosti ir nuraminti, nes iš tikrųjų stiprus vyras ieško iš tikrųjų stiprios moters, o ne tos, kuri tokia apsimeta dėl vidinių traumų ir nesaugumo jausmo.
Visišku „Molotovo kokteiliu“ tampa derinys, kai moteris yra stipri, bet apsimeta silpna, kad būtų šalia įtakingo vyro.
Ji jam leidžia manyti, kad šalia yra maža mergaitė, kurią reikia auklėti ir globoti, o tuo metu manipuliuoja tuo vyru, kad išlaikytų šeimą.
Labai keistas ir komplikuotas žaidimas, kuriame moteris nesupranta, kad yra stipri, o vyras nežino, kad yra silpnas.
Taip ir gyvena abu kaukių baliuje, kuriame moteris išsirenka tobulos žmonos vaidmenį, o vyras – superherojaus.
Viskas būtų gerai, bet kai tokia moteris parodo savo balsą, nes kartais jis prasiveržia, reakcija būna skausminga abiem, nes tai nesutampa su įprastu gyvenimo ritmu.
Kai aš esu ne savimi, man sunku gyventi, kai esu savimi – jis manęs nesupranta... Kas vėl negerai? Tuomet į paviršių iškyla temos, kurias galima patarti tik su draugėmis, – apie tai, kas poroje stiprus, o kas silpnas.
Gal visame šiame jėgų pasiskirstymo labirinte svarbu užduoti sau kelis klausimus: ar aš moku būti stipri, kai atrodau silpna? Koks žmogus man leidžia tai patirti? Kas iš tikrųjų yra stiprybė?
Silpnumas ar stiprybė: būti negražiai pirmiausia pačiai prieš save ir tikėtis, kad kas nors pamils jūsų vidų... Juk prasta išvaizda beveik visada susijusi su žema saviverte ir nepatrauklia siela, kuri net savimi negali pasirūpinti.
Toks savęs negerbimas ir sukūrė kultinį posakį, kad niekas tavęs nemylės, kol pati savęs nepamilsi.
O kaip jūs mylite save ir ką jums reiškia moters stiprybė – ar ji tikrai susideda iš to, kad reikia nušluostyti vyrams nosį arba juos išlaikyti su viltimi, kad jie bus dėkingi ir rodys meilę, nes tikri jausmai nėra paremti pinigais, todėl nieko tokio, galiu ir aš išlaikyti mūsų šeimą, mokėti komunalinius mokesčius, per pusę atsiskaityti kavinėse.
Visos moterys, kurias aprašiau, atsisako savęs dėl skirtingos patirties, kuri virto baimėmis. Siūlau žengti pirmą žingsnį ir pažvelgti savo siaubui į akis. Gal būtent to ir užteks, kad jūsų moteris išlįstų iš šešėlio.
