Ji išties jautė nenugalimą aistrą kompanijos „Bulgari“ papuošalams – apyrankėms su deimantais ir smaragdais, gėlės formos segėms, platininėms koljė...
Jai vienas neabejotinų legendinio filmo „Kleopatra“ filmavimo malonumų Romoje buvo apsilankymas „Bulgari“ parduotuvėje – kaip parodė pats gyvenimas, visi šios aktorės vyrai ir palydovai privalėjo iš pagrindų susipažinti su šiuo prabangos gaminių prekės ženklu.
Tačiau itališkos kompanijos, šiuo metu gaminančios papuošalus, laikrodžius, kvepalus, kosmetiką ir kitus liukso klasės aksesuarus, taip pat valdančios prašmatnių viešbučių tinklą, istorija vis dėlto prasidėjo kitoje šalyje – Graikijoje, Epyro regione, kur 1857 m. mažame Paramitijos kaimelyje gimė Sotirios Boulgaris.
Jo tėvas buvo senos sidabrakalių dinastijos palikuonis (iki šių dienų Paramitijos kaime yra išlikusi Boulgarių giminės gaminamų sidabro dirbinių parduotuvė), tad Sotirio ateitis irgi buvo nulemta dar vaikystėje – mokytis sidabro apdirbimo amato ir pratęsti šeimos tradiciją.
Tačiau to meto Graikijoje tai nebuvo taip paprasta – kol galiausiai bėgdama nuo nuolatinių karų ir pokarinėse suirutėse siautėjančių plėšikų gaujų Boulgarių šeima persikėlė į Korfu (Kerkyros) salą, kur viską pradėjo iš naujo, ir 1870 m. ten atidarė naujas dirbtuves ir parduotuvę.
Jų dirbiniai buvo gerai vertinami ir gerai parduodami, tad dar po dešimties metų jaunasis juvelyras Sotirios iškeliavo į Italiją ieškoti naujų rinkų. 1881 metais jis susižavėjo Roma, ten galiausiai ir įsikūrė.
1884 m. Amžinojo miesto Sistinos gatvėje (Via Sistina) gatvėje S.Boulgaris atidarė pirmąją parduotuvę, kurioje pardavinėjo savo kaltus sidabrinius diržus, sagtis, apyrankes, sagas ir stalo įrankius. Vėliau atidarė butikus Sankt Morice, San Reme, Neapolyje, Beladžo ir Sorento miestuose, skirtingai nuo kitų juvelyrikos kompanijų, veikusių pagal sėslesnį principą – „ten, kur dirbtuvės, ten ir parduotuvė“.
1894 m. pagrindinė S.Boulgario parduotuvė persikėlė į prestižiškesnę ir prašmatnesnę Romos gatvę – Kondočio (Via Condotti), kur per visą ateinantį XX amžių buvo įsikūrusi kompanijos būstinė, o dabar įkurtas „Bulgari“ muziejus.
Apie 1900 m. S.Boulgaris pardavė visas savo parduotuves Italijos provincijoje ir visą dėmesį sutelkė į svarbiausią šalies, o gal net ir kultūringosios Europos miestą – Romą.
Po penkerių metų toje pačioje Kondočio gatvėje jis atidarė jau trečią parduotuvę, pavadintą angliškai – „Old Curiosity Shop“ („Senovinių daiktų kertelė“ – pagal populiaraus tuo metu Charleso Dickenso romano pavadinimą).
Šis butikas buvo skirtas po Europą keliaujantiems anglų turistams, tarp kurių tuo metu buvo madinga namo parsivežti kokį nors sidabrinį niekutį iš Italijos. Užrašas iškaboje pažįstama kalba maloniai traukė britų akį, o parduotuvėje jų laukė gausus sidabrinių juvelyrinių dirbinių pasirinkimas.
Kartu Sotirios Boulgaris suitalino ir savo vardą – jis tapo Sotirio Bulgari. Pamažu S.Bulgari parduotuvių asortimentą keitė rafinuotesni ir kosmopolitiškesni dirbiniai.
1910 m. įkūrėjas kartu su savo sūnumis, taip pat pratęsusiais giminės tradiciją ir tapusiais juvelyrais – Constantino (1889–1973) ir Giorgio (1890–1966) – pradėjo gaminti vienetinius papuošalus su brangakmeniais, o po Pirmojo pasaulinio karo išplėtė savo asortimentą nuo sidabro iki brangesnių metalų.
XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje „Bulgari“ dirbtuvės gamino art deco stiliaus papuošalus pagal tuo metu dominavusias prancūziškosios mokyklos tradicijas, gyvavusias iki pat XX amžiaus vidurio, – preciziškai atliktus dirbinius su smulkiomis detalėmis.
Tačiau, skirtingai nuo prancūziškųjų juvelyrikos tradicijų, S.Bulgari pradėjo ir naują madą – gaminti aksesuarus (apyrankes, auskarus, seges ir kitus papuošalus), kuriuos buvo galima nešioti atskirai, o ne suderinus su kitais kolekcijos elementais, kaip tai buvo priimta.
Kaip buvo teigiama to meto kompanijos reklamose, „Bulgari“ papuošalus galima nešioti kasdien nuo ryto iki vakaro!“ arba „Juos galima užsidėti net nelaukiant ypatingos progos, o tą progą tiesiog sukurti pačiai!“
S.Bulgari mirė 1932-aisiais. Jo įkurtą kompaniją paveldėję sūnūs iš pradžių uždarė pagrindinę parduotuvę Kondočio gatvėje remontuoti ir vėl atidarė tik 1934-aisiais.
Pagal geriausių Italijos architektų sumanymą renesansiniu stiliumi perdarytas fasadas ne tik atrodė prašmatniai ir įspūdingai, bet ant jo puikavosi ir naujas užrašas BVLGARI – šeimos pavardė užrašyta lotyniška maniera, taip, kaip senovės Romos laikais (antikos laikais raidė U buvo rašoma kaip V) – taip įkūrėjo sūnūs atidavė duoklę miestui, kuris buvo toks dosnus jų šeimai.
Nuo tol toks užrašas tapo ir pačios kompanijos prekės ženklu.
Antra, Constantino ir Giorgio šiek tiek pakoregavo kompanijos filosofiją – savo gaminių asortimente tėvo mėgstamą sidabrą visiškai pakeitė auksu ir kitais brangesniais metalais bei brangakmeniais.
Tais laikais atsirado ir brangiųjų metalų naujovė – platina, kurią broliai sėkmingai integravo į savo dirbinius ir galiausiai pavertė kompanijos vizitine kortele – ketvirtajame dešimtmetyje vieninteliai „Bulgari“ meistrai Europoje mokėjo stambius deimantus tinkamai įdėti į platininių papuošalų lizdą!
Per Antrąjį pasaulinį karą prasidėję sunkumai dėl brangiųjų metalų tiekimo lėmė kuklesnę „Bulgari“ gaminių išvaizdą (platiną pakeitė auksas, sumažėjo brangakmenių, galiausiai teko sugrįžti prie dar pigesnės medžiagos – sidabro) – tada atėjo laikas kurti ypatingesnį stilių.
Taip atsirado klasika tapę „Bulgari“ kūriniai – riešą apsivijusios gyvatės formos laikrodžio apyrankė iš ypatingo rašto pynės („Serpenti“ – „Gyvatės“ – kolekcija), ypatingų raštų grandinėlės („Tubogas“, pažodžiui „dujotiekis“, kolekcija), dėl specialiai sukonstruotų spyruoklių virpantys papuošalų lapeliai („En Tremblant“ – „Drebulys“ – kolekcija), gėlių formos koljė („La Fleur“ kolekcija), – visa tai buvo originalu, stilinga, nauja.
1950–1960 m. „Bulgari“ papuošalų ir aksesuarų kolekcijos simbolizavo spalvingą prabangą, kurios taip buvo išsiilgę karo sunkumų nukamuoti Europos žmonės. Italijoje tai buvo kino filmų „Atostogos Romoje“, „La dolce vita“, paparacų siautėjimo, motorolerių, mažų automobilių ir „džetseterių“ (dažnai keliaujančių žmonių) epocha. „Bulgari“ klestėjo. Kompanijos butikas Kondočio gatvėje tapo mėgstama dailininkų, rašytojų ir aktorių susitikimo vieta.
Jame apsilankyti buvo privalu ir visoms to meto ekrano žvaigždėms – Sophia Loren, Gina Lollobrigida, Elizabeth Taylor, Audrey Hepburn, Marlene Dietrich, Ingrid Bergman, kurios vėliau vakarėliuose rungėsi tarpusavyje, kurios „Bulgari“ papuošalai įspūdingesni, – jie buvo tokie pat atpažįstami, kaip ir „Chanel“ kostiumėlis.
Butike lankydavosi net solidūs politikai ir verslininkai: Argentinos įžymybė Evita Peron, milijardierius Nelsonas Rockefelleris, JAV ambasadorius Italijoje ir kiti, taip galiausiai pabrėžiant aukštą „Bulgari“ statusą ir kūrybos pripažinimą.
Netrukus „Bulgari“ pradėjo vengti ligi tol Prancūzijos juvelyrų diktuojamų preciziškumo ir aukštos kainos diktuojamų madų. Kaip pasirodė, žmonėms, norintiems išreikšti save, vis dėlto svarbiausia buvo ne aukšta kaina, o tiesiog grožis ir stilingumas.
„Bulgari“ atsisakė savo papuošaluose tradicinio brangakmenių trio smaragdas–rubinas–safyras ir sutelkė dėmesį į eksperimentus, papuošaluose derino įvairius akmenis ir metalus pagal spalvas ir tipą.
Kolekcijose pradėjo dominuoti ne prancūziška maniera apdirbti smulkūs akmenys, o stambūs, vadinamieji kabošonai – rutulio, pusapvaliai ar elipsės formos brangakmeniai, kur kas šiuolaikiškiau pabrėžiantys jų nešiotojų individualumą – juvelyrikos rinkoje tai buvo pavadinta „Bulgari“ stiliumi, duokle romėniškai antikai ar itališko Renesanso įkvėpimu.
Antroji įkūrėjo palikuonių karta – trys Giorgio sūnūs Gianni, Paolo ir Nicola – perėmė „Bulgari“ kompaniją 1967 m. Vyriausias jų, Gianni, turėjo teisininko diplomą ir buvo visoje Italijoje pagarsėjęs pleibojus, kaip ir derėjo turtingos šeimos atžalai, tačiau galiausiai vis dėlto buvo įtrauktas į šeimos verslą ir tapo „Bulgari“ generaliniu direktoriumi ištisiems dvidešimčiai metų.
Dailininko talentą puoselėjęs Paolo rinkoje buvo laikomas vienu įžvalgiausių pasaulio juvelyrų ir kompanijoje buvo atsakingas už naujų formų ir spalvų paiešką. Nicola turėjo verslininko gyslelę, bet dizaino klausimai irgi nebuvo jam visiškai svetimi.
Jis buvo aistringas senovinių monetų kolekcininkas ir būtent jis sukūrė „Bulgari“ papuošalų kolekciją „Monete“ su integruotomis į juos senovinėmis monetomis. (1985 m. Gianni atsistatydino iš kompanijos direktoriaus pareigų ir ėmėsi vadovauti gerai žinomam Italijos avalynės prekės ženklui „Fila“. Jo broliai Paolo ir Nicola išpirko Gianni akcijų dalį.)
Bet kuriuo atveju įkūrėjo anūkai ėmėsi naujos kompanijos strategijos. „Bulgari“ pradėjo bendradarbiauti su prancūziškuoju prabangos prekių konglomeratu LVMH.
Jam finansuojant prasidėjo plėtra po visą pasaulį – 1970 m. atidarytas pirmasis „Bulgari“ butikas Niujorke, o per visą aštuntąjį dešimtmetį jų išvis buvo atidaryta net 250, tarp jų Ženevoje, Monte Karle, Honkonge ir netgi Paryžiuje, prancūziškų juvelyrikos kompanijų domene.
Tame pačiame aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo ir kompanijos asortimento diversifikacija.
Nors kišeninius ir rankinius laikrodžius „Bulgari“ pardavinėjo nuo pat 1930 m., tik 1977 m. tai buvo išskirta į atskirą produktų kategoriją.
1982 m. Šveicarijos mieste Nešatelyje buvo įkurta kompanija „Bulgari Time“, kurios gaminių standartas – juodas ciferblatas su auksiniu apvadu ir korpusu, taip pat riešą apsivijusios gyvatės formos apyranke tapo „Bulgari“ laikrodžių skiriamaisiais bruožais (šiuo metu laikrodžių pardavimas sudaro trečdalį „Bulgari“ apyvartos).
1992 m. „Bulgari“ pradėjo gaminti kvepalus (ligi šiol sukurta apie 30 aromatų), 1996–1997 m. pristatyta pirmoji tekstilės ir odos aksesuarų bei kosmetikos kolekcijos.
2001-aisiais kartu su „Marriott International“ kompanija buvo sukurtas prekės ženklas „Bulgari Hotels & Resorts“, kuriuo pažymėtas pirmasis viešbutis 2004 m. buvo atidarytas Milane (vėliau Balyje ir Londone).
2010-aisiais pradėtas gaminti „Bulgari“ ženklu pažymėtas vynas. Dar po metų prabangos prekių ženklų konglomeratas LVMH už 4,3 milijardo eurų įsigijo kontrolinį „Bulgari“ akcijų paketą.
Šiuo metu pasaulyje veikia apie 300 „Bulgari“ butikų, parduodančių 250 pavadinimų produkciją, kurią gamina ir tiekia 4000 darbuotojų.
Pasaulio juvelyrikos rinkoje „Bulgari“ yra laikomas trečiuoju pagal svarbą prekės ženklu po „Cartier“ ir „Tiffany“.
