Tokia pilietiška iniciatyva kilo po to, kai gamtosaugininkai vis garsiau ėmė skelbti, kad nuostabiai žydintis, ryškiaspalvis, gausialapis augalas iš tiesų yra kitai augmenijai žalą darantis bei ją užgožiantis kenkėjas.
„Lubinas žmonių sveikatai neigiamos įtakos nedaro, tačiau šis, tikrai mielas ir gražus „atėjūnas“, iš tiesų yra invazinė rūšis bei kenkia vietiniams augalams.
Todėl jiems pražydus, gamtininkai duoda patarimų, kaip galime „nekaltai“ atrodančius gražuolius naikinti. Vienas iš būdų – lubinus nuskinti ir pasipuošti namus, darbovietę ar savo asmeninę šventę“, – sakė švenčių planuotoja Inga Budrienė.
Į vienos dienos mokymus pradedančias dekoratores pakvietusi kaunietė pademonstravo ne tik kaip padaryti paslaugą augmenijai, bet ir sukurti užburiančią šventės atmosferą – tūkstančiai lubinų restorano pokylių salėje tapo kabančių dekoracijų, puokščių, foto sienelės dalimi.
„Žmonėms atrodo, kad tai yra gražus augalas ir jie nelabai supranta, kodėl jį reikia naikinti. Teko atsakinėti ne į vieną komentarą, paaiškinant, jog kiekvienas, iš tiesų besirūpinantis gamta, bent kartą per sezoną privalėtų priskinti bent vieną lubinų puokštę“, – pasakojo I. Budrienė.
Mokymų praktinei daliai vadovavusi floristė Rita Bagdzevičiūtė sakė, jog mokslininkai jau ne vienerius metus žmonių prašo savo valdomoje žemėje neauginti lubinų, nes jie labai greitai plinta ir padaro gamtai didžiulę žalą.
„Pagrindinė kovos su lubinais priemonė – jų iškasimas. Šis augalas turi gana ilgas šaknis ir yra ganėtinai gajus, be to, yra problema, kad gyventojams jis patinka“, – su šypsena kalbėjo pašnekovė.
Jos teigimu, lubinai mažiau plistų ir tuo atveju, jei žmonės suprastų, kad juos nuskindami, padaro itin gerą darbą.
„Todėl vienas iš pasiūlymų, kaip naikinti lubinus, yra priskinti jų puokštę ir padovanoti sau brangiam žmogui. Ir gamta atsikvėps, ir kažką tikrai nudžiuginsime“, – patikino R. Bagdzevičiūtė.
