Dizainerė Audronė Bunikienė (62 m.)
Tėvelis – mano meilė. Buvau jo vaikas. Nuo mažų dienų buvome neišskiriami draugai. Kartu piešdavome, žaisdavome šaškėmis, sekmadieniais ryškindavome nuotraukas, gamindavome valgyti. Tėtis buvo tikras estetas. Ši jo savybė, regis, ir manyje giliai įleido šaknis.
Jis ugdė meilę gamtai, sodininkystei, žmonėms, buvo altruistas, kokių reta! Visuomet mokė: vaikeli, daryk gera nelaukdama atlygio – grįš bumerangu. Neleido ant nieko pykti, bet kurioje situacijoje visiems ir visada rasdavo pateisinimą – tikriausiai taip reikėjo. Visą gyvenimą mane lydi jo išmintingi žodžiai: „Per trumpas gyvenimas nešioti savyje pyktį.“
Dainininkas Gytis Paškevičius (58 m.)
Yra labai geras posakis „man tėtis sakė, o aš neklausiau“. (Juokiasi.) Man tėtis visą laiką sakydavo, kad reikia stengtis mokytis ne iš savų klaidų, o iš svetimų, bet visą laiką teko mokytis iš savų klaidų. Kai pats esu tėvas, jo žodžius suprantu dar labiau.
Olimpietė maratonininkė Vaida Žūsinaitė- Nekrošienė (32 m.)
Svarbiausias tėčio patarimas, kurį man vis kartodavo, – kad gyvenime turėčiau tikslų ir jų siekčiau, mokyčiausi, tobulėčiau, kad nereikėtų nieko prašyti iš kitų. Ir, žinoma, visada sakydavo, kad saugočiau save.
pasaulio kikbokso čempionas Sergejus Maslobojevas (33 m.)
Tėtis mane mokė: kad ir kas gyvenime nutiktų, vyras privalo pasirūpinti savo šeimos gerove ir saugumu!
Visi darome klaidų, bet tai jokiu būdu nėra pretekstas viską mesti.
Reikia stengtis kiek įmanoma išlaikyti šeimos branduolį. Taip ir stengiuosi gyventi, kaip mokė mano tėtis.
