„Duokite veidrodį“, – tokie buvo pirmieji žodžiai, kai A. Jagelavičiūtė pabudo po operacijos. Savo patirtimi ji atvirai dalijasi su 273 tūkst. sekėjų socialiniame tinkle „Instagram“.
– Kodėl pasikeitė jūsų požiūris į plastinę chirurgiją? Prieš kelerius metus atvirai kritikuodavote pasitobulinti nusprendusias moteris.
– Niekada nekritikavau „defektų taisymo“: nepatinkančios kreivos nosies ar atlėpusių ausų korekcijos. Esu įsitikinusi, kad vaikams kai kuriais atvejais tai padaryti turėtų tėvai. Niekada nekritikavau moterų, kurios kreipėsi į specialistus norėdamos šiek tiek sustabdyti senėjimo procesą. Esu įsitikinusi, kad medicina žengia į priekį ir tuo reikėtų naudotis.
Kritikavau ir iki šiol esu tos pačios nuomonės apie „pornoeleganciją“ – nenormaliai, be pagrindo, per seksualumo prizmę išreikštas formas.
Man negražu dideli krūtų implantai, nesuprantu sėdimosios dalies didinimo ar akis dengiančių lūpų. Mane labai erzina, kai bandoma paversti save sekso objektu. Moteris nėra daiktas, pirmiausia ji yra asmenybė.
– Kokios operacijos jums buvo atliktos dabar ir prieš metus?
– Prieš daugiau nei metus pirmojo vizito metu man buvo be implantų pakeltos krūtys ir suvienodintas jų dydis. Taip pat buvo atlikta pilvo plastika, kurios metu buvo pašalinti dideli randai, likę po Cezario pjūvio operacijos. Tos pačios operacijos metu mano pačios riebalų buvo suleista į veidą. Taip pat buvo atliktos botulino toksino ir hialurono rūgšties injekcijos, tačiau 2020 metais apie tai kalbėti nėra ko. Odos drėgmei atstatyti buvo atlikta PRP plazmoliftingo procedūra. Po kelių mėnesių galėjau džiaugtis itin pagerėjusia odos būkle.
Visi šie dalykai taip gerai suveikė, kad planuotą daryti akių vokų pakėlimo operaciją tiesiog atšaukiau. Nenorėjau daryti to, kas nėra būtina. Nepriklausau tai kategorijai žmonių, kurie dėl „gerų genų“ sugebėjo pasikeisti nosies, lūpų ar skruostikaulių formą. Man teko gultis po skalpeliu.
Antrojo vizito metu man buvo atlikta antakių pakėlimo operacija, viršutinių vokų plastika. Gydytojas D. Samsanavičius atliko ir vieną populiariausių alternatyvų hialurono rūgšties ir botulino toksino injekcijoms, užtikrinančių ilgalaikį rezultatą, – riebalų persodinimą į veidą bei odos atjauninimo procedūrą – PRP plazmoliftingą.
– Esate viena gražiausių Lietuvos moterų. Ne vienam kyla klausimas – kam jums reikėjo plastinių operacijų?
– Tikrai nesu grožio etalonas. Tikiuosi, kad moterys mane įvardys kaip pasitikėjimo savimi etaloną. Plastines operacijas darausi todėl, kad jau padariau daugelį kitų dalykų: puikią karjerą, pagimdžiau vaiką. Niekam nebeturiu atsiskaitinėti – darau tai, ką noriu daryti. Tikiuosi, kad Dievas man dar duos pagyventi. Jei tai yra mano gyvenimo vidurys, pats laikas buvo pašalinti pradėjusius trukdyti trūkumus. Nematau tame nieko skandalingo.
– Du kartus kreipėtės į plastikos chirurgą. Ar ketinate ir toliau tęsti kelią tobulos išvaizdos link?
– Šiandien sau esu graži, džiaugiuosi savo kūnu ir jaučiuosi jame gerai. Šis vizitas į kliniką – ilgo kelio ir pasikeitimų pabaiga. Gyvenimas toliau tęsis ir kai kurias procedūras reikės kartoti. Plastinė chirurgija – ne jaunų žmonių pramoga ar būdas tapti populiaresniam. Nemanau, kad reikėtų piktnaudžiauti operacijomis. Nesu dar sena, bet ir nesu jauniklė – man beveik 40 metų. Galbūt po dešimties metų darysiuosi veido pakėlimą. Jaustis gerai savo kūne ir tokio amžiaus man yra savaime suprantamas dalykas.
– Nuo kelerių metų, jūsų nuomone, reikėtų kreiptis į plastikos chirurgus? Ar yra amžius, kada vertėtų praverti specialistų duris? Ir ką manote apie tai, kai problemas pašalinti nusprendžia brandaus amžiaus moterys?
– Nesuprantu, kai botulino toksino injekcijas darosi vos dvidešimt kelerių metų merginos. Palaikau vyresnes moteris, kurios nori sustabdyti laiką ir pasigražinti. Kodėl nepašalinus keturiasdešimties metų moteriai didelės raukšlės ant kaktos? Atsiranda sakančių, kad raukšlės veide yra jų istorija. Jas panaikinus, jūsų veidas ir istorija tikrai nedingsta.
Esu įsitikinusi, kad labiausiai plastinė chirurgija yra skirta būtent brandžioms moterims. Pavyzdžiui, mano mamos problema – sunkus biustas. Aš jai labai rekomenduoju spręsti šią problemą, kuri bėgant metams vis sunkėja ir nėra tik estetinis dalykas. Tai kenkia ir fizinei sveikatai, yra pažeidžiama nugara. Kam gyventi kančioje, kai gali imti ir pašalinti problemą?
– Kaip suprasti, kad atėjo laikas pokyčiams ir metas pradėti gyventi savo svajonių gyvenimą?
– Turi būti toks „cinkt“, kad viskas, aš noriu tai padaryti dėl savęs. Greičiausiai, kai tas laikas ateis, išgirsite daugybę nuomonių prieš. Visos pavydžios kalbos, kad neva išsigalvoji nesąmones... Žmonės klaus, kam to reikia, nesąmonė, svarbu vidinis grožis... Yra žmonių, į kurių nuomonę reikia atsižvelgti. Operacijos nėra žaidimas, nereikia to daryti lengvabūdiškai. Tai turi būti labai rimtai apgalvota. Jūs gyvenate ne dėl kitų, o dėl savęs, norite ir padarote.
– „Patogus kūnas“ – ką toks apibūdinimas reiškia jums?
– Dabar mano kūnas yra patogus man. Aš labai gerai jaučiuosi. Kai buvau paauglė, turėjau pilvo sienos ir raumens traumą. Buvo susiformavęs pilvas, kuris, kai atsiguldavau, atsiguldavo šalia. Net dabar tą pilvą, kurio nėra, kartais jaučiu. Pabandykite įsivaizduoti, kaip tenka su tuo gyventi ir koks tai patogumas. Dabar jaučiuosi taip gerai!
– Atvirai. Kaip dabar vertinate savo kūną?
– Dabar aš jaučiuosi labai gerai. Iki visiško komforto savo kūne man trūko akių vokų pakėlimo operacijos. Tai buvo mano įsisenėjusi problema. Gal ir buvo galima su ja gyventi... Tik aš nesuprantu, kam to reikia. Nebesu mergaitė, laiko atgal neatsuksiu. Akys savaime nebūtų pasikeitusios, situacija tik blogėtų. Todėl labai norėjau ją išspręsti.
– Kaip manote, ar šiandieniame pasaulyje išvaizda lemia daug?
– Grožis yra subjektyvi sąvoka. Vienam žmogui vienas dalykas gražu, o kitam – kitas. Grožis yra komfortas būti savimi – kai žiūri į veidrodį ir jautiesi laimingas.
Netikiu pasakymu, kad svarbu tik vidinis grožis. Svarbu yra harmonija. Žmogus turi kultivuoti ir vidinį, ir išorinį grožį. Visais laikais buvo sakoma, kad gražiame kūne – graži siela. Nemanau, kad tai yra banalybė, o jei ir banalybė, tai labai teisinga.
– Vis dėlto – graži ar protinga?
– Norėtųsi, kad būtų abu variantai (juokiasi). Jei tektų rinktis fizinį grožį ar intelektą, pradėčiau nuo intelekto. Iš pradžių turi suvokti save ir išpildyti. Kai tai padarai, lengva kurti išorinę harmoniją. Nereikia bijoti, ką pasakys kaimynai, kaip reaguos draugės. Aiškiai supranti, kad turi tvirtą stuburą, ir darai tai dėl savo laimės ir vidinės laisvės.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad išvaizda yra nesvarbi. Visas mano gyvenimas yra tiesiogiai susijęs su išvaizda. Taip jau gyvenimas sudėliotas, kad mus vis tiek sutinka pagal išvaizdą. Todėl estetiškas savęs pateikimas visada pridės jums pliusų. Kai žmogus gerai atrodo, jis savimi pasitiki. O tai yra labai gerai.
– Kai nėra jėgų ir atrodo, kad visas pasaulis atsisuka prieš tave, kas jus įkvepia ir motyvuoja?
– Įkvepia darbas, turiu kūrybinės jėgos. Tačiau labiausiai mane įkvepia kitos moterys. Žinoma, jų yra įvairių, tačiau didžioji dalis yra nuostabios, pritrenkiančios. Jos – mano kasdienybės karžygės, galinčios viską daryti vienu metu. Mes auginame vaikus, dirbame, rūpinamės šeima, namais... Moterims priklauso ateitis.
