Legendinio žurnalo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour buvo pasakiusi, kad žvelgiant į dizainerių kolekcijų pristatymus galima įvertinti pasaulio būklę.
2002-aisiais kūrėjas Rafas Simonsas pademonstravo daugybės atgarsių sulaukusią pavasario ir vasaros kolekciją, kurią pristatė veidus šalikais užsidengę manekenai.
2020-aisiais šaltasis sezonas Londono mados savaitėje buvo pasitiktas plėtojant koronaviruso ir ekologijos tematiką. Nuo pastarosios neatsiliko ir lietuvės kuriamos sulankstomos rankinės, į kurias dėmesį atkreipė užsienio žiniasklaida, valstybinės institucijos ir garsioji amerikiečių redaktorė.
– Esate tarptautinės politikos ekspertė, buvote tarptautinių derybų konsultacijų įmonės partnerė, ėjote Jungtinių Tautų Klimato fondo valdybos vicepirmininko pareigas, vėliau pasinėrėte į motinystę. Kuo užsiimate dabar?
– Visuomet domėjausi menu ir dizainu. Derybos ir tarptautinė politika buvo ir vis dar yra mano amatas, kurį puikiai išmanau.
Aš gimiau mažame miestelyje Panevėžio rajone, todėl apie profesiją, kuri būtų susijusi su kūryba, net nesvajojau.
Visi žinome, kad jei mokykloje mokaisi gerai, tuomet turi dvi galimybes: būti teisininke arba bankininke, na, gal dar gydytoja. Atėjo laikas, kai jaučiuosi viską visiems jau įrodžiusi, tad galiu gyventi sau, o tai reiškia – atsiduoti kūrybai.
– Kas bendra tarp politikos ir mados?
– Mada yra funkcija ir saviraiška. Kaip ir kuo mes rengiamės, yra tam tikras politikos manifestas, taip pat ir kultūrinis požiūris bei socialinis statusas. Aš save daugiau laikau kuriančiu žmogumi, o ne mados dizainere.
– Kaip ir kada kilo idėja kurti daiktus, rankines?
– Kuriu jau labai seniai. Mano kūryba – nuo aplikacinių darbų iki popierinių karkasų, bet apie tai žino tik artimiausieji.
2015-aisiais baigiau Londono mados koledžo aksesuarų dizaino kursus, atlikau praktiką pas įvairius dizainerius.
Mano darbą pastebėjo dėstytoja ir viena „Burberry“ vadovių, ji paskatino toliau dirbti dizaino linkme, supažindino su šios industrijos žmonėmis.
Man svarbiausia yra ne mada, o objektas, jo paskirtis ir kaip jis sąveikauja su aplinka. Kitaip tariant, mums nereikia daugiau rankinių, bet reikia sprendimų, darančių mūsų gyvenimą gražesnį ir sąmoningesnį.
– Papasakokite apie jūsų kuriamas „Faldan“ rankines. Instagramo puslapyje teigiate, kad tai pirmieji pasaulyje etiniai prabangūs sulankstomi krepšiai. Ką krepšiai turi bendro su etika?
– Visa prabangios sulankstomos rankinės esmė yra tokia: jei investuojame į daiktą, jei prekės ženklas atitinka mūsų vertybes, dažnai jį labiau mėgstame ir dažniau nešiojame. Tikiuosi, kad turint „Faldan“ jų pirkėjams kitų rankinių nereikės. Tokiu būdu sumažinsime ir nereikalingų krepšių pirkimą.
Dažnai pamirštame, kad keičiant savo drabužius ir net avalynę kelis kartus per dieną septynis kartus per savaitę mūsų aprangos biudžetas siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o rankinė dažnai išlieka ta pati.
Maža to, daugiausia išleidžiame proginiams daiktams, kurių faktiškai nenešiojame, o į tą vieną nekeičiamą daiktą, kuris tarnauja diena iš dienos, investuoti nenorime.
Mano nuomone, principas, kad pirkinių ar kompiuterio į gerą dizainerio rankinę nedėsi, yra klaidingas, nes būtent ta rankinė ir yra aksesuaras, kuris kaip šešėlis visuomet yra su mumis ir mums tarnauja.
– Lapkričio mėnesį Britų mados asociacija jus pakvietė rankines pristatyti ir Londono mados savaitėje, kurioje sulaukėte sėkmės.
– Londono mados savaitėje pristačiau „Faldan“ konceptą, prie kurio ilgai dirbau. Mados biblija vadinamas WWD žurnalas jau pirmą mados savaitės dieną mane paskelbė kaip sektiną ateities kūrėją – „The Ones To Watch“ („Verta stebėti“).
Britų mados ir tekstilės institutas dabar pakvietė dalyvauti Paryžiaus mados savaitės metu vykstančioje pardavimų parodoje, kuri turi didesnę išėjimo į pasaulį vertę. Nežinau, kur tai veda.
– Rankines pristatėte Londono mados savaitės Raudonajame kambaryje. Kuo jis ypatingas?
– Mano instaliacija susijusi su „perdirbta“ gamta („Room of Recycled Nature“), jame rankines pristačiau kaip gyvus padarus. Dėžutes, pagamintas iš perdirbtų kavos puodelių, – kaip paukščių taką.
Mano idėja sulaukė labai daug dėmesio. Tikslas buvo parodyti, kaip daiktai, objektai, turintys „praėjusį gyvenimą“, kaip antai žuvų tinklai, iš kurių pagamintas nailonas, ar popierius iš kavos puodelių gali reinkarnuotis į kitus objektus ir atlikti kitas funkcijas. Britų mados asociacijai labai patiko, kad mano kuriami daiktai yra pagrįsti moksliniu medžiagų bei funkcijų tyrinėjimu, o ne vien įkvėpimu.
– Skelbėte, kad neseniai dalyvavote susitikime, skirtame mados ir tvarumo temoms. Susitikote su A.Wintour ir kitais mados pasaulio atstovais. Papasakokite apie tai.
– Britų meno industrija vertinama daugiau nei 100 milijardų svarų (119 mlrd. eurų), o mados – daugiau nei 30 milijardų svarų (35 mlrd. eurų). Tai turi didelę įtaką kalbant apie Didžiosios Britanijos ateities ekonomiką.
Maža grupė dizainerių, gamintojų ir mados atstovų, tarp jų ir A.Wintour, buvo pakviesti pasikalbėti apie mados industrijos ateitį kovos su klimato kaita kontekste ir atšvęsti mados savaitę.
Buvo kalbama, kaip subalansuoti siekius mažinti klimato kaitą ir auginti mados industriją atsakingai. Kadangi tai mano darbo ir kūrybos pagrindas, ten buvau pakviesta ir aš.
