Moteris prisiminė savo vaikystę ir papasakojo iki šiol atmintyje išlikusį įvykį, kuris per plauką nevirto tragedija. Laimei tuo metu šalia buvo mama ir ją išgelbėjo.
Rūta siūlo apie šį laimingai pasibaigusį nutikimą paskaityti visoms mamoms tam, kad žinotų kaip elgtis mažyliui pritrūkus oro.
„Kai tampi mama iš gyvenimo dingsta daug dalykų, tampi tokiu nelabai žmogumi. Pradėkime, kad netenki savo vardo, bent tam tikram laikui. Atsimenat, kaip buvo sunku atsakyti į klausimą: kuo vardu tavo mamytė?
Tada turi įsistatyti akis nugaroje, pakaušyje ir net užpakalyje! Jei mano mama jų ten nebūtų turėjusi, būčiau mirusi prieš 40 metų.
Sekundės reikalas – ji galėjo būti virtuvėje, tualete, ne su manimi kambary. Valgiau apelsiną, kvėptelėjau ir apelsino plėvė užlipino mano kvėpavimo takus. Ji stvėrė mane už kojų ir apvertė.
Dar turi iš mažų dalykų kurti naują didelį pasaulį ir neretai iš mažyčio melo gimsta milžiniška tiesa. Mano mama labai seniai man pamelavo, kad laimėjome miesto šeimos sporto varžybas ( buvau 5-6 m. Tai yra per maža suprasti, kad pralošėm) ir padovanojo man nugalėtojos medalį!
Aš iki pilnametystės tikėjau pergale! Kai ji prasitarė, nesėkmė man buvo nebesvarbi, nes aš jau buvau išmokusi pasitikėti“, – socialinio tinklo paskyroje dėstė Rūta.
Pati dvi atžalas auginanti Rūta papasakojo, ką reiškia būti mama.
„Turi atsisakyti nuostabių dalykėlių, kaip antai raudonų lūpdažių, aukštakulnių, manikiūro ir ne tik todėl, kad tam tiesiog neturi nei laiko, nei jėgų.
„Tikros mamos yra apvalainos, su prijuoste ir kepa skaniausius blynus“, – leptelėjo mano dukra, kai aš paklausiau, ką, po velnių, reiškia tas jos : „nu, maam, tu visai nemamiška“.
Vėliau pamačiau, kad ir mano mažylis sūnus kaskart susiraukia, kai grįžtu iš darbų TV – išdažyta lėlė jam kelia daug klausimų, nes: pirma – kvepia ne mama; antra – nuo lėlės pučia įtampa ir netikrumas. Bet visa tai niekis, palyginus su tuo, ką, tapdama mama, gauni.
Ogi, galimybę tuo pat metu gyventi kelis gyvenimus, vėl patirti daugybę pirmų kartų!
Iš naujo mokytis vaikščioti, kalbėti, griūti ir stotis, tikėti Kalėdų seneliu, dantukų fėja, aiškintis kodėl davei atgal, kieno сigaretės tavo kuprinėje, kaip nutiko, kad gėrė kiti, bet prisigėrei tu ir kodėl tas lochas nevertas meilės!
Nervintis dėl kilogramų ir jaunatvinių spuogų, dėl baigiamųjų ir stojamųjų, ir koneveikti tuos durnius , kurie visa tai sugalvojo.
Ar taip gali normalus žmogus? Baikit, tikrai ne... Būkime, mamos, palaimintos...“, – tokiais žodžiais įrašą baigė TV laidų vedėja.
