Po gimdymo praėjus kiek daugiau nei savaitei Ilka jaučiasi puikiai. Iš Namibijos kilusi ir jau daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti moteris su šypsena pasakojo, jog sunkiausios buvo dvi pirmosios dienos ligoninėje. Planavusiai gimdyti natūraliu būdu jai buvo atliktas cezario pjūvis.
„Po operacijos reikėjo atsigauti, man buvo viskas nauja. Taip pat ir mažylei buvo viskas nauja, ji turėjo priprasti prie naujo pasaulio. Pirmąsias dvi dienas ji buvo labai nerami, kol mes abi pripratome prie visko. Dvi dienos buvo be miego, kenčiau skausmą po cezario pjūvio.
Tačiau po keleta dienų labai greitai atsigavau ir dabar jaučiuosi labai gerai. Man pačiai keista, turiu be galo daug energijos. Anksčiau būdavo, jei prabundu naktį, tuomet kita diena bus sunki, tačiau dabar, kad ir keliuosi naktį, turiu be galo daug energijos. Žinant, kad negeriu kavos ar kitų stimuliantų, atsikeliu su puikia nuotaika“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo ji.
Ilkos puikios nuotaikos priežastis – dukrelės ramumas. Moteris pasakojo, jog jai, kaip sportininkei, režimas yra be galo svarbus, todėl nuo pirmųjų dienų prie to pratina ir dukrą.
„Aš manau, kad vaiką nuo pirmų dienų privalu įstatyti į režimą. Mums, kaip sportininkams, viskas yra įprasta, kad viską skaičiuojame pagal valandas. Vos tik atsibudę žinome, kad valgyti reikės kas tris valandas ir turime suplanuotų veiklų. Tai man yra labai svarbu.
Vos grįžusi namo bandžiau susikurti sau grafiką prie kurio priprastų ir mažylė. Man per dvi dienas pavyko tai sustyguoti. Ir dabar ji taip saldžiai miega, kad naktį man reikia keltis du kartus ir be jokio verkimo, tiesiog atsikeliame, pavalgome ir miegame.
Dukrytė yra labai rami ir stipri – moka labai stipriai suspausti pirštą, spiriasi kojomis ir yra labai energinga. Džiaugiuosi, kad man užtenka pieno ir pavyksta pačiai ją maitinti. Vaikas gauna daug maisto ir būna rami“, – kalbėjo ji.
Moteris neslepia, jog didysis rūpestis vis tiek krinta ant mamos pečių, tačiau džiaugiasi, jog kai reikia Andrius niekuomet neatsisako padėti.
„Dažniausiai, kai aš ją pamaitinu, ji miega. Bet per dieną turime kelias valandas, kuomet ji pabūna su mumis. Tada prisijungia ir Andrius. Su ja kalbasi, kai reikia nešioja, keliasi ir naktimis. Jei, pavyzdžiui, man reikia eiti į dušą, jis mažyle puikiai pasirūpina. Pirmą dieną, kai mes grįžome iš ligoninės jis man liepė parodyti, kaip keisti sauskelnes. Taip jis norėjo prisidėti prie priežiūros. Aišku, tai labai lėtai darosi, tačiau svarbu, kad jau moka tai daryti“, – su šypsena kalbėjo Ilka.
Pirmagimei juodu su Andriumi suteikė dvigubą vardą, kuris Ilkai turi be galo didelę reiškmę.
„Pirmasis dukrelės vardas Adriana. Jį parinkau dėl to, kad tai mano mamos antras vardas. Afrikoje yra tradicija vaikui duoti daugiau nei vieną vardą. Man visą laiką patiko mamos antrasis vardas Adriana ir kadangi aš žinojau, kad susilauksiu dukrytės, man jau buvo aišku, ką pasirinksiu.
Pasidalinau šia idėja su vyru, jam taip pat labai patiko šis vardas. Kažkuriuo metu jam buvau sakiusi, kad galbūt reikėtų paieškoti kitų variantų, pagalvoti, ar mums tikrai bus šis vardas geras. Jis pasakė, kad negaištume laiko, kadangi Adriana – jam labai patinka.
O antrąjį vardą mažylei davėme Estelle. Šis vardas taip pat turi reikšmę. Kadangi aš galvojau, kad pagimdysiu balandžio 20 dieną, kuri man daug reiškia – tai mano mamos sesers gimtadienio diena, kuri mirė nuo vėžio prieš daugiau nei 6 metus.
Aš labai prisimenu tą dieną ir galvojau, kad jei dukra gims tą pačią dieną jai duosiu antrą vardą tokį patį kaip ir tetos. Nors mano dukra gimė 21 dieną, tačiau išlaikėme tradiciją ir išrinkome jai antrą vardą. Man Adriana Estelle Pauliukevičiūtė skamba be galo gražiai, Andriui taip pat“, – pasakojo Ilka.
