Su naujienu portalu lrytas.lt Visvaldas sutiko pasikalbėti ir apie džiugesnius dalykus – netrukus gims sūnaus Dainiaus Matijošaičio ir jo mylimosios, odontologės Monikos Pitkauskaitės antroji atžala. Pirmagimis jiems gimė prieš dvejus metus, gegužės 15-ąją. Tiesa, abiejų kūdikių laukimai buvo laikomi paslaptyje.
– Ar dabar situacija atrodo optimistiškiau negu prieš mėnesį? – lrytas.lt paklausė V.Matijošaičio.
– Esu šiek tiek pesimistas, todėl visada laukiu, kad bus dar blogiau, dar sunkiau. Vis tik susidaro įspūdis, kad virusas jau nustos lįsti į miestą. Skaičiai rodo, kad buvo taikomos teisingos priemonės ir pirmiausia norėčiau padėkoti Kauno medikams.
Kaune iki ketvirtadienio buvo nustatyti 79 susirgimo atvejai, 65 žmonės pasveiko. Pagal miesto gyventojų skaičių tai labai geras rezultatas.
– Dažnai lankotės savivaldybėje?
– Atvažiuoju beveik kiekvieną dieną. Susėdame kabinete per 5-6 metrus ir kalbamės. Nesibučiuojame ir kojomis nesusidaužiame.
Daug darbų galima padaryti nuotoliniu būdu, tai įrodė antradienį vykęs tarybos posėdis. Tereikia galvoti apie klausimą ir jo sprendimo būdus, o ne asmeninį pasirodymą.
Didžiausias trūkumas, kad tokioje situacijoje nematai žmogaus nuotaikos, jo emocijų. Gyvos akys – tai ne kompiuterio monitorius.
Kartais aplankau ir statomus objektus. Projektų sąmatos didėja, todėl reikia pažiūrėti, ar tai daroma pagrįstai.
Didžiausias darbo krūvis šiuo metu užgriuvo seniūnijų darbuotojus, kuriems pasirūpinti vienišais garbingo amžiaus žmonėms. Kaune tokių yra apie 2 tūkstančiai.
– Galbūt atsirado daugiau laisvo laiko ar naujų pomėgių?
Ne, gėlių ir bulvių nesodinu, tačiau keikiu sausrą, nes tenka nuolat laistyti žolę Kačiūniškės vienuolyne, kuriame dabar su drauge Loreta praleidžiame daugiausiai laiko.
Maistą gaminame patys, jam ruošti naudojame viską, ką randame šaldiklyje.
Netrukus turėsiu dar vieną anūką – sūnaus Dainiaus žmona turi gimdyti šiomis dienomis, todėl kiekvieną rytą pasiteirauju, ar nepagausėjo šeima.
Su verslo partneriais ir sūnumis aptariame „Vičiūnų grupės“ reikalus, nes ten tokios pačios bėdos, kokios kankina ir miestą.
Neseniai nusipirkau meškerę. Dar reikės įsigyti leidimą ir eisiu į Nevėžį žvejoti. Vakar mačiau žveją, kuris ištraukė 2-3 kilogramų lydeką.
Visa mano vaikystė prabėgo prie Nemuno, tais laikais labai mėgau žvejoti, tačiau jau daug metų išvis nelaikiau rankoje meškerės.
