Savo erdviuose namuose Kauno senamiestyje Jurgita yra įsirengusi mini kvepalų kūrimo laboratoriją su daugybe mažų buteliukų ir indelių.
„Sukurti kvepalus, kaip ir parašyti knygą, gali prireikti metų, tačiau kūrybos procesas gali užtrukti ir dar ilgiau“, – pokalbį pradeda J.Kiguolė.
Moteris neslėpė, jog kaip ir daugelis žmonių, anksčiau ji turėjo silpnybę gausiai naudoti kvepalus ir net palikti paskui save ilgą kvapo šleifą. Dabar to ji nedaro niekada ir ragina to nedaryti kitus.
Santūriai kvepintis J.Kiguolė išmoko lankydama parfumerių kursus, kuriuos vedė žinoma parfumerijos žinovė Laimė Kiškūnė.
„Mane visada domino kvapai ir kvepalai. Pernai pagavau save vis dažniau pagalvojančią, kad apie kvepalus norėčiau sužinoti daugiau. Kaip sakoma, reikia tik panorėti, o galimybių bei ženklų atsiras. Vieną dieną netikėtai feisbuke pastebėjau reklamą, kad parfumerė L.Kiškūnė rengia pirmąjį Lietuvoje natūralios botaninės parfumerijos kursą. Nedelsdama į jį užsiregistravau“, – kalbėjo pašnekovė.
J.Kiguolė jau per pirmąsias pamokas apie kvepalus gavo tiek žinių, kad visiškai pasikeitė jos požiūris į kvapus ir kvepalus. Moteris iki tol net nežinojo, kuo natūrali parfumerija skiriasi nuo sintetinės, jai stigo žinių apie kvėpinimosi kultūrą.
Pradėjusi mokytis J.Kiguolė pajuto, kad pradeda užuosti gerokai daugiau kvapų negu anksčiau. Ji ypač stipriai užuodė cheminius kvepalus, kurie ją ėmė erzinti. Buteliukus su kvepalais, kuriais ne vienus metus mėgo kvėpintis, J.Kiguolė padėjo į šalį ir jau kurį laiką jų nepaliečia.
Jai malonumą teikia iš natūralių medžiagų pačios ir kitų parfumerijos meistrų sukurtų subtilus kvepalų dvelksmas, kuris įprastai juntamas nedideliu atstumu.
„Natūralūs kvepalai, sukurti naudojant bazinius ir šimtu procentų natūralius eterinius augalų aliejus, absoliutus, atarus, dvelkia augalų lapų, žiedų, šaknų, žievių, dervų kvapais. Jų kvapas subtilesnis nei dirbtinių sintetinių kvepalų. Natūralūs kvepalai yra gerokai turtingesnės cheminės sudėties nei susintetinti laboratorijoje, todėl gyvesni, jausmingesni“, – sakė į parfumerijos paslaptis panirusi J.Kiguolė.
Pažintis su kvapų pasauliu kaunietei nebuvo lengva. Pirmiausia pradedančiai parfumerei teko mokytis atpažinti kvapus, kuo išsamiau kiekvieną aprašyti. Vėliau ji ėmė maišyti ir sujungti natas, mėginant išgauti vientisą kvapą.
Kaskart daug darbo ir kantrybės pareikalaujantis kūrybos procesas moteriai nuo pat pirmųjų bandymų pasirodė labai įdomus ir įtraukiantis. J.Kiguolė maišydama kvapus įprastai pamiršta rūpesčius ir nuovargį, pasineria į meditaciją ir kūrybą.
„Kurti kvepalus iš natūralių medžiagų gerokai sudėtingiau nei iš sintetinių kvapų. Kaip ir viskas gamtoje, natūralios medžiagos kinta. Dažnai iš pradžių jas sumaišius vieną su kita kvapas būna vienoks, o vėliau išryškėja visai kitos natos. Dar po kiek laiko atsiskleidžia nauja kvapų gama. Tačiau tai labai įdomu“, – pastebėjo kaunietė.
Kaip ir kiti parfumeriai, J.Kiguolė nuolat lavina savo uoslę. Šioje srityje, kaip muzikoje ir mene, jeigu muzikantas negroja arba dailininkas netapo, pojūtis silpnėja.
Kuo labiau uoslė lavinama, tuo daugiau kvapų užuodžiama, palaipsniui daugėja ir žodžių, kuriais apibūdinami kvapai, kiekis, įsigilinus į junginius ir medžiagas, pradedama skirti daugybė niuansų.
Pirmuosius J.Kiguolės sukurtus kvepalus, pavadintus „Sophisticated Wood“ (liet. Rafinuotas medis) buvo galima išvysti ir užuosti per parfumerijos kursų baigiamojo darbo pristatymą.
Moteris tikino, jog juos kurdama atidavė daug jėgų ir pastangų.
„Kūriau mediena dvelkiančius kvepalus, skirtus savimi pasitikinčiai, rafinuotai asmenybei. Juose galima užuosti šaknų ir smilkalų natų. Labai ryškiai užuodžiau tą kvapą savo pasąmonėje, tačiau kūrimo procese vis užuodžiau ne tai, ką norėjau. Pristačiau ne tokius kvepalus, apie kokius svajojau, tačiau mokytojos ir kitų vertintojų jie buvo puikiai įvertinti“, – sakė J.Kiguolė.
Į klausimą, kada prekyboje išvysime J.Kiguolės sukurtus kvepalus, ji dar nežino. Į kvapų pasaulį moteris pasinėrė ne todėl, kad siekė, jog tai taptų dar vienu jos verslu. Jeigu ji sukurs kvepalus, kurie patiks jai ir aplinkiniams, tuomet galbūt žengs į platesnę rinką.
Šiuo metu parfumerė labiausiai džiaugiasi naujomis žiniomis ir įgautu didesniu pasitikėjimu savimi.
„Buvo dienų, kuomet vis nepavykdavo sukurti norimo kvapo ir jau norėjosi viską mesti. Tačiau mane labai palaikė mokytoja Laimė, trylikametis sūnūs Matas, žmonės, su kuriais kartu mokiausi parfumerijos paslapčių, bičiulės. Jų įvertinimas, pastabos suteikė motyvacijos, noro toliau kurti“, – atvirai kalbėjo J.Kiguolė.
Parfumerės žinias kaunietė tobulina skaitydama daugybę knygų ir kitos literatūros, tačiau labiausiai ji vertina tai, ką jai pavyko sukurti eksperimentuojant su skirtingais kvapais.
Daugiau įdomių asmenybių, mados tendencijų ir sveiko gyvenimo būdo tekstų – naujame žurnale „Stilius plius“.
