Kone kiekvienas lietuvis D.Žiliūtės vardą įsiminė 1998 metais, kai ji Švedijoje tapo Europos čempione individualiose lenktynėse, po mėnesio Šveicarijoje iškovojo pasaulio taurę, o dar po mėnesio Olandijoje – ir pasaulio čempionės titulą. Dviratininkė 1998 m. pabaigoje buvo pripažinta geriausia Lietuvos sportininke ir dovanų gavo automobilį „Rover“.
„Visi titulai laikini, negaliu jais džiaugtis be galo, be krašto. Turiu galvoti apie ateitį, nenusiristi žemyn“, – 1999 m. vasario 5 d. išspausdintame „Stiliaus“ interviu kalbėjo tuomet 21 metų sportininkė, kurios mintys tada sukosi apie 1999 m. rudenį Italijoje vyksiantį dviračių pasaulio čempionatą ir 2000 m. Sidnėjaus olimpiadą.
Po pergalių šleifo Diana kelias savaites praleido Lietuvoje, po to vėl išvyko treniruotis į Italijos Kornudos miestelį. Jos sutartis su Italijos klubu „Acca due o Lorena“ dar turėjo galioti ketverius metus. Tačiau naujam sezonui sportininkė pradėjo ruoštis vėliau už kitas komandos drauges, nes Lietuvoje ji susirgo plaučių uždegimu.
Interviu metu Diana pasakojo ir apie gyvenimo ritmą. Per dieną ji turėdavo dvi tris valandas laisvo laiko, tada skaitydavo knygas, spaudą ar tiesiog atsiguldavo pailsėti, o jei turėdavo jėgų, su draugėmis eidavo į kavinę. Ji sakė mėgstanti itališkus patiekalus, o labiausiai atsispirti negalinti šokoladui.
Lietuvė garsėjo ir tuo, kad į pakalnę drąsiai skriedavo 100 kilometrų per valandą greičiu. „Dėl to mane kamikadze buvo praminę. Ne juokai po keletą kartų per dieną griūti. Vis labiau suvokiu profesionalės realybę, kad dviratis man ir pragyvenimo šaltinis. Tad be reikalo plėšytis it vėjavaikei – neatsargu“, – kalbėjo Diana.
Kornudoje Diana kartu su dviratininkėmis Edita Pučinskaite ir Zita Urbonaite gyveno pas senyvą italę, kuri linkėdama nuomininkėms pergalių dažnai skubėdavo į bažnyčią uždegti žvakučių.
1999 m. rugpjūtį Paryžiuje D.Žiliūtė laimėjo moterų daugiadienes dviračių lenktynes „Tour de France“. Jose teko įveikti per pusantro tūkstančio kilometrų. Išsamus prancūzų leidinio „L’Equipe“ rašinys apie „Tour de France“ nugalėtoją vadinosi „Princesė Diana“.
2000 m. Diana Sidnėjaus olimpinėse žaidynėse iškovojo bronzos medalį. Lenktynėse dviratininkėms įveikus tris ratus pradėjo stipriai lyti, oro temperatūra siekė 15 laipsnių šilumos.
„Lietus buvo baisus, kelias pasidarė labai slidus, o manevrai dar pavojingesni. Buvo labai sunku, o pabaigoje ir baisu, kad tiek iškentėjus nepavyks įsisprausti į pirmąjį trejetą“, – kalbėjo medalininkė.
Diana buvo baigusi Panevėžio žemės ūkio ir hidromelioracijos technikumą, įgijusi virėjos-konditerininkės specialybę. Po olimpiados dviratininkė nutarė gauti brandos atestatą.
Ji pradėjo mokytis Panevėžio suaugusiųjų mokymo centre, o kai išvyko į Italiją, mokslus tęsė elektroniniu būdu. Nors moksluose D.Žiliūtė nežibėjo, mokytojai ją mėgo dėl mandagumo ir sąžiningumo. Gavusi prastesnį pažymį garsioji mokinė nekonfliktuodavo, tik pasakydavo: „Ačiū, aš tiek verta.“
Gavusi brandos atestatą sportininkė ketino studijuoti psichologiją. Tačiau dėl įtempto rungtynių grafiko ji nespėjo grįžti į Lietuvą laikyti egzaminų, tai padaryti tikėjosi ateityje.
2001 m. Diana nusiteikė nesiekti didelių pergalių: „Visada ateina laikas, kai pavargsti ir fiziškai, ir psichologiškai. Po olimpinių žaidynių jaučiau didelį nuovargį.“
Tuo metu į sportininkės širdį pasibeldė meilė. Su tuomet 31 metų italu, buvusiu kalnų slidininku ir restauravimo įmonės savininku Maurizio Maria (49 m.), lietuvė susipažino 2001 m. per Velykas, kurias šventė su draugais.
„Jį pavergė mano gebėjimas bendrauti, sudomino mąstymo būdas. Mane sužavėjo jo ramumas, vidinė pusiausvyra, paprastumas, pagarba moteriai. Iki sutikdama Maurizio neįsivaizdavau, kad galiu su kuo nors megzti rimtus santykius“, – kalbėjo dviratininkė.
2002 m. lapkritį 26 metų sportininkė ištekėjo už savo širdies draugo. Santuoka pirmiausia buvo įregistruota Italijoje, vėliau Lietuvoje.
2002-uosius Diana vertino kontroversiškai. Pergalėmis gerbėjų ji nedžiugino. Persekiojančios ligos, rimta trauma per daugiadienes lenktynes Olandijoje neleido užkopti ant prizininkų pakylos.
2003 m. gegužę Diana nugalėjo Italijoje daugiadienėse lenktynėse „Trofeo Banca Popolare Alto Adige“.
2004 m. balandį dviratininkė vėl pateko į medikų rankas ir gydėsi lėtinį sinusitą. Tačiau veržli sportininkė buvo nusiteikusi ryžtingai ir artėjančioje Atėnų olimpiadoje žadėjo rungtyniauti ir plente, ir treke.
Vis dėlto Lietuvos olimpinės rinktinės treneris Valerijus Konovalovas paskelbė, kad D.Žiliūtė Atėnuose nestartuos. Diana apkaltino trenerį paklusus dviratininkių seserų Rasos ir Jolantos Polikevičiūčių reikalavimams. Ji Vilniuje surengė spaudos konferenciją, kurioje kaltino Polikevičiūtes naudojus psichologinį ir fizinį smurtą prieš komandos drauges ir net patį V.Konovalovą.
Tačiau slogias nuotaikas pakeitė džiugi žinia: 2004-ųjų rugsėjį Diana iš šeimos gydytojo išgirdo, kad laukiasi. Dukterį Ilariją D.Žiliūtė pagimdė 2005 metų gegužės 10 dieną.
Dviratį sportininkė mynė iki šešto nėštumo mėnesio. O praėjus 20 dienų po gimdymo vėl ant jo sėdo.
2007 m. birželį Daina triumfavo Kanadoje vykusiose daugiadienėse „Tour de Prince Edward Island“ lenktynėse.
2008 m. vasarą buvo paskelbta, kad D.Žiliūtė neatstovaus Lietuvai Pekino olimpiadoje, nes nėra mūsų šalies pilietė. Dviratininkė Italijos pilietybę gavo žiemą. Ji dėl Italijos pilietybės kreipėsi dar tada, kai Lietuvoje buvo leidžiama dviguba pilietybė. Tačiau svetimos šalies pilietybės suteikimo dokumentus Diana pasirašė jau tuomet, kai mūsų šalyje galiojo kitokie įstatymai.
2009 m. rugpjūtį Italijos „Safi-Pasta Zara“ komandai atstovaujanti D.Žiliūtė laimėjo Prancūzijoje vykusias lenktynes „Trophee d’Or Feminin“ ir vėliau Italijoje vykusias lenktynes „Gran Premio GFM Meccanica“. Tų pačių metų pasaulio čempionate Šveicarijoje iškovojo penktąją vietą.
Diana po šių varžybų atsisveikino su dviračių sportu ir tapo „Safi-Pasta Zara“ ekipos sporto direktore. Maždaug tuo pat metu subyrėjo D.Žiliūtės ir M.Marios santuoka.
„Skyrybų priežastis buvo mano sportinis gyvenimas, noras jame likti. Dukros tėvas pateikė ultimatumą, kad būčiau namų šeimininkė. Jis norėjo turėti žmoną, kuri jo lauktų grįžtančio su paruošta vakariene.
Mano sporto karjera jam niekuomet nebuvo prie širdies. Apie tai Maurizio užsimindavo ir anksčiau, bet ne taip kategoriškai. 2009-ųjų rugsėjį, po pasaulio čempionato, atsisveikinau su sportu. Grįžau namo ir su Maurizio pamatėme, kad tarp mūsų tikrai nebėra nieko bendra, kad gyvename skirtingais planais“, – kalbėjo moteris.
Po kurio laiko Ispanijoje Diana sutiko anksčiau dviratininkų masažuotoju dirbusį dvejais metais vyresnį Patxi Erdoizą Diazą.
„Pradėjome bendrauti, po truputį grįžo jausmai“, – sakė D.Žiliūtė. Dėl jos Patxi paliko tėvus, brolius, metė darbą ir atvažiavo gyventi į Italiją.
2016 m. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo Italijoje gyvenančiai Dianai buvo sugrąžinta Lietuvos pilietybė įvertinus jos išskirtinius nuopelnus šaliai.
Šiuo metu D.Žiliūtė gyvena Italijoje, Volpago del Montelo mieste, dirba kompanijoje „Diabora“, kuri gamina sportinę avalynę, drabužius, aksesuarus ir remia apie 140 bėgimo renginių.
