2020-ųjų rudens ir žiemos kolekcija sulaukė išskirtinio dėmesio. Istoriniame „Victoria House“ pastate lietuvės drugeliai nutūpė oficialioje Londono mados savaitės programoje. A.Kuzmickaitė – pirmoji dizainerė iš Baltijos šalių, kuriai teko garbė savo kūrinius pristatyti pagrindinėje didžiojo ketverto – Londono, Milano, Paryžiaus ir Niujorko – mados savaičių dalyje.
Drugeliais marginti kombinezonai, suknelės ir glaustinukės ant podiumo suspindo nauju formatu. Kartu su žinomu fotografu Simonu Armstrongu dizainerė sugalvojo įgyvendinti atviros modelių fotosesijos idėją – kolekcijos pristatymo dalimi tapo pats fotografas ir fotosesijose naudojama technika. Anot A.Kuzmickaitės, toks formatas leido stileivoms iš arti pamatyti mados fotosesijų virtuvę, o tiems, kurie į mados savaitę atvykti vis dėlto nespėjo – įspūdį susidaryti iš profesionalių fotografijų.
Tačiau atsikvėpti lietuvė neketina. Balandžio 9-ąją naujausią kolekciją moteris pristatys Vilniaus rotušėje. Su A.Kuzmickaite susisiekėme, kai ji iš Londono jau buvo atskubėjusi į Maskvą. Čia dizainerė kuria kostiumus pagal Antono Čechovo pjesę „Žuvėdra“ statomam Oskaro Koršunovo spektakliui.
– Londono mados savaitėje dalyvaujate antrą kartą. Kokie įspūdžiai jus aplankė šįkart?
– Šis kartas man išskirtinis tuo, kad mano kolekcijos pristatymas buvo įtrauktas į oficialią Londono mados savaitės programą. Man tai yra laimėjimas, įvertinimas, kaip dizainerė užlipau dar vienu laipteliu aukščiau. Dėl to šis kartas ir skiriasi nuo pirma buvusio.
Be to, Londono mados savaitė yra viena pagrindinių mados pasaulyje. Man svarbu būti šiame kontekste, savo darbus pristatinėti kartu su svarbiausiais dizaineriais ir prekės ženklais: Victoria Beckham, „Burberry“, „Tommy Hilfiger“...
– Trumpai apibūdinkite naujausią savo kolekciją.
– Mano kolekcijos visuomet yra labiau kūrybiškos. Tai – ne vien komerciniai drabužiai, skirti konkrečiam sezonui. Mano rūbai ne visuomet pavaldūs tendencijoms, jie labiau skirti idėjos išraiškai, stengiuosi neapsiriboti sezonu.
Naujausioje kolekcijoje susipina trys skirtingos ir kartu viena kitą papildančios linijos: ekologija, plunksnos, drugeliai. Ekologijos temą man rūpėjo integruoti, dalis kolekcijos sukurta iš dėvėtų drabužių. Norėjau paeksperimentuoti ir su plunksnomis, o trečioji linija atspindi mano prekės ženklo identitetą. Kolekcija prasideda nuo juodos, baltos spalvų ir pereina į spalvingus, pūkuotus modelius.
– Dalyvavote Rygos, Berlyno, Londono mados savaitėse. Kaip dizaineriai patenka į pastarosios gretas?
– Mados savaitė, kaip ir pati mada, yra nenuspėjama, ji neturi aiškių taisyklių. Svarbiausia – labai norėti. Tuomet, kai yra noras, atsiranda ir galimybių. Londono mados savaitės atranką rengia Britų mados taryba. Viskas priklauso nuo dizainerio įdirbio, jo darbų aplanko, fotosesijų, asmenybių, kurios dėvi dizainerio drabužius, mados žurnalistų, kitų industrijos atstovų, kurie gali pateikti rekomendacijas.
– Kokios nuotaikos vyravo šios mados savaitės užkulisiuose?
– Kiekvienas dizaineris savo kolekcijos pristatymu rūpinasi atskirai: jis turi suburti savo komandą, pasirinkti modelius, vizažistus, plaukų stilistus, asistentus, pristatymo režisierius, apšvietėjus. Komanda, kurią dizaineris sugeba suburti, yra labai svarbi. Man labai patinka profesionalumas, kurį Londone visuomet jaučiu.
Londono mados savaitė turi savo istoriją, joje jaučiamas organizatorių įdirbis. Mada yra svarbi verslo dalis, į tai žiūrima rimtai. Smagu, kad tokio lygio renginyje galima atkreipti tarptautinės žiniasklaidos dėmesį. O nuotaikos, žinoma, geros. Ir žiūrovams, ir dizaineriams tai yra šventė. Didžiausias dizainerių darbas vyksta iki mados savaitės, pristatymas yra tarsi gėlės žiedas.
– Jūsų darbai demonstruojami prestižiniuose renginiuose, drugeliais puošėsi ir garsioji dainininkė Rita Ora. Atrodo, kad dabar – jūsų metas. Kaip pavyksta neužriesti nosies?
– (Juokiasi.) Aš džiaugiuosi. Labai smagu, kad pastebimas mano darbų rezultatas. Antra vertus, šiais laikais mada labai greitai keičiasi. Pristatęs vieną kolekciją jau turi galvoti apie kitą. Nebelieka laiko atsipalaiduoti ir užriesti nosies. (Šypsosi.) Bet, žinoma, smagu pasidžiaugti šia akimirka.
– Kuriate kostiumus Oskaro Koršunovo spektakliui. Ar ir ant šių kostiumų bus matomi jūsų pamėgtieji drugeliai?
– Šiuo metu esu Maskvoje, iki spektaklio premjeros liko vos kelios dienos. Šių kostiumų idėja – sukurti šiuolaikinių žmonių įvaizdį, kuris kiek primintų A.Čechovo laikus (XIX amžiaus pabaiga. – Red.). Spektaklyje veiksmas vyksta šiais laikais, tačiau tam tikros kostiumų detalės atspindės A.Čechovo epochą.
Drugelių greičiausiai čia nebus. Norisi universalumo, nesinori atpažįstamumo, susijusio su prekės ženklu. Kostiumų kūrimas yra kita, įdomi mano veiklos sritis, į kurią taip pat galiu pažvelgti kūrybiškai, negalvoti apie komerciją, prisiliesti prie tikrojo meno.
– Planuojate plaukti į dar platesnius vandenis? Gal bandysite dalyvauti kitų mados sostinių mados savaitėse?
– Būtų įdomu. Tiesiog pastaruoju metu į tai žvelgiu realistiškai, galbūt ir pragmatiškai, nes mada yra specifinis dalykas. Kūryba ir menas susipina su komercija, gamyba. Planų ir norų gali būti daug, bet reikia derintis prie realybės. Šiuo metu esu labiau susijusi su Londonu, bet jeigu pasitaikys galimybė, aš ja būtinai pasinaudosiu. Jau anksčiau savo kolekcijas esu pristatinėjusi ne vienoje mados savaitėje, man patinka tai daryti. Sako, kad norai išsipildo. (Šypsosi.)
– Kaip manote, kodėl mados savaitės neprigyja Lietuvoje? Mūsų kaimynams latviams, estams šioje srityje, rodos, sekasi kur kas geriau.
– Manau, kad mados savaitė mums nėra būtina. Lokalios mados savaitės negeneruoja tiek daug dėmesio. Tiek stileivos, tiek nuomonės formuotojai, tiek mados žurnalistai vyksta į pagrindinius mados centrus – Londoną, Milaną, Niujorką, Paryžių. Juos pasikviesti į Lietuvą būtų sunku, o jeigu ir pavyktų, nežinia, ar pavyktų išlaikyti jų dėmesį kiekvieną sezoną. Kai mados savaitė nesulaukia daug dėmesio, dingsta ir tikslas ją rengti. Ar Lietuva nėra per maža tikrai mados savaitei? Tai – brangus renginys, turintis daug įtakingų, ilgalaikių rėmėjų, tokių kaip „Mercedes-Benz“, žurnalas „Vogue“.
Rygoje vykstanti mados savaitė jungia trijų Baltijos valstybių dizainerių kūrybą, latviai sugeba pasikviesti užsienio žiniasklaidą. Situacija nėra be prošvaisčių, bet, kita vertus, viskas priklauso nuo pinigų. Galbūt mūsų šalies finansinė padėtis nėra tokia gera, be to, tai yra ir verslas. Jeigu atsirastų žmonių, kurie matytų prasmę rengti mados savaitę Lietuvoje, galbūt ji ir prigytų.
Kitose, didesnėse, šalyse mados savaitės sulaukia ir valstybės paramos. Valdžia suvokia, kad mada gali generuoti pelną, valstybei duoti pridėtinės vertės. Mano minėta Britų mados taryba yra valstybinė institucija. Be to, Prancūzijoje ir Italijoje tekstilės pramonė yra tarp prioritetinių valstybės ekonomikos šakų, pas mus toks tikriausiai būtų krepšinis, nes ši sporto šaka mums kelia pasididžiavimą.
