Pasak „Sagafurs“ kailininkės, natūralaus kailio drabužiai niekada neišeis iš mados, o ateityje, stiprėjant tvaraus dizaino tendencijoms, įgis dar didesnį populiarumą.
Tiesa, įdomu ir tai, kad tarptautinėje natūralaus kailio dizaino rinkoje sėkmingai figūruoja ir Lietuvos vardas. Lietuvoje užauginamų ir tarptautiniuose aukcionuose parduodamų kanadinių audinių kailiai vertinami pasaulyje plačiai žinomų mados namų, tarp kurių rikiuojasi ir tokie vardai kaip „Fendi“, „Burberry“, „Loewe“, „Furla“.
Ant bangos – persiuvimas ir perdirbimas
„Nemaža dalis naujausių tendencijų yra susijusios su kailinių drabužių pakartotiniu panaudojimu – senų natūralaus kailio drabužių persiuvimas, prikeliant juos naujam gyvenimui, tampa raktiniu šiandieninės kailių mados bruožu“, – taip pagrindinę šio sezono tendenciją apibrėžė S.Odgaard Lovenstjerne.
Pasak „Sagafurs“ dizaino centro kailininkės, senų natūralaus kailio dirbinių persiuvimas leidžia išnaudoti objektyvias kailio savybės: ilgaamžiškumą, patvarumą, išskirtinę šilumą, kurią suteikia natūralus kailis. Be to, pakartotinai panaudojant natūralų kailį, sumažinamas tekstilės atliekų kiekis, skatinant tvarkų ir sąmoningą vartojimą.
„Natūralaus kailio drabužių rekonstravimas toli gražu nereiškia vien rūbo persiuvimo, pakeičiant jo modelį. Rekonstravimas šiuo atveju yra žymiai platesnė sąvoka: ji apima natūralaus kailio ir natūralios odos kombinavimą, natūralios odos ir kitų medžiagų derinimą, netradicinių formų ir kampų rūbų sukirpimą“, – paaiškino S.Odgaard Lovenstjerne.
Natūralaus kailio specialistės teigimu, būtent natūralaus kailio kombinavimas ir derinimas su kitokiomis medžiagomis yra vienas ryškiausių pastarųjų metų dizaino bruožų.
Kailinis drabužis – klasikinis drabužis: tikrai ne
S.Odgaard Lovenstjerne pabrėžė, kad manyti, jog kailis yra išskirtinai klasikinis audinys, šiandien yra klaidinga.
„Tam tikros klasikinės siuvimo ir modeliavimo taisyklės išlieka, bet jos pritaikomos naujiems kirpimams ir audinių deriniams.
Tai, koks rūbas – sportiškas, klasikinis, kasdienis, vakarinis, puošnus, minimalistinis – bus siuvamas ar persiuvamas iš natūralaus kailio, labai priklauso nuo spalvos, modelio, ilgio, papildomai naudojamų medžiagų“, – aiškino kailininkystės specialistė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad natūralus kailis tampa labai svarbia ir nepakeičiama medžiaga, vis labiau stiprėjant aplinkosauginėms iniciatyvoms ir augant žiedinės ekonomikos svarbai. Natūralus kailis, anot „Sagafurs“ aukciono kailininkės, yra tvari, biologiškai skaidi medžiaga, kurią sėkmingai dėvėti gali trys kartos ir kurios gamybos bei apdorojimo procese nėra naudojamos chemiškai agresyvios medžiagos.
Visuomenėje išlieka daug stereotipų
Su natūraliu kailiu dirbančius dizainerius ir meistrus vienijančios iniciatyvos „FURlab“ vykdantysis direktorius Ron Haarman, besirūpinantis ir viešųjų ryšių klausimais, pastebėjo, kad „mados, kaip ir maisto industrijoje, tik pradedama matyti naują ekonomikos pobūdį ir naujas galimybes gaminti perdirbtus, tvarius produktus, kurių dalimi yra natūralus kailis“.
„Kalbėdami apie natūralų kailį ir iš jo pagamintus drabužius, susiduriame su vis dar labai plačiai įsitvirtinusiais mitais. Žmonės vis dar nežino, kokiomis sąlygomis ūkiuose yra laikomi gyvūnai ir kokie aukšti reikalavimai keliami gyvūnų gerovės užtikrinimui.
Kita svarbi užduotis yra aktyvaus kalbėjimo apie žaliąją ekonomiką kontekste tinkamai informuoti visuomenę, kad vienas iš tvariausių ir labiausiai ilgalaikių audinių yra natūralus kailis. Todėl, galvodami apie natūralaus kailio madą, ateityje privalome dėmesį sutelkti į paaiškinimą, kodėl natūralus kailis yra aplinkai itin draugiškas produktas“, – portalui lrytas.lt sakė R.Haarman.
„FURlab“ vykdančiojo direktoriaus požiūriu, šiuo metu natūralaus kailio dizaino ir mados srityje būtina vadovautis tvarumo ir skaidrumo vertybėmis.
„Mados sektorius šiuo metu išgyvena pereinamąjį periodą: turime pakeisti greitos mados tendencijas į lėtos mados tendencijas. Jei mes ieškome audinių, kurie galėtų tapti lėtos mados pamatu, viena pagrindinių alternatyvų yra natūralus kailis“, – aiškino R.Haarman.
Jau artimoje ateityje Europoje parduodami drabužiai bus ženklinami pagal jų daromą žalą aplinkai. Ant etiketės bus galima rasti du balus. Vienas iš jų parodys, kiek konkretaus rūbo pagaminimas prisidėjo prie oro taršos, o kitas – kiek po dėvėjimo išmestas jis kenks žemei.
Atsiradus šioms etiketėms, vartotojai pastebės, kad kailis, vilna, šilkas, linas ir kitos natūralios medžiagos yra tvarumo pavyzdys: lyginant su sintetiniais audiniais jų poveikis klimatui ir žemei yra minimalus. Po šios naujovės tikimasi, kad keisis žmonių požiūris į drabužius – bus atsigręžta į kokybiškesnius, natūralesnius drabužius.
