Balandžio 24 ir 25 d. viskas vyks atvirkščiai. Vienintelis festivalio reliktas, Šiuolaikinio meno centro erdvė, atsivers naujais kampais: podiumo ribos – visas pastatas, judėjimo kryptis nesurežisuota, dedikacija – laisvei!
Nauji metai – tas pats klausimas: kas naujo? Kai atrodo, kad padaryta viskas, subręsta esminis lūžio taškas pokyčiams – nebaisu paneigti taisykles, kad būtų galima toliau laisvai improvizuoti.
„Mada – tai tiesiog gyvenimas, kuriame lieka vis mažiau statikos, apribojimų ir, norime to ar ne, daugėja robotų.
Tikrų ir menamų – tokių, kurie ryja laiką, nervus ir popierių. „Mados infekcija“, pradėta kaip manifestas, neteigia, kas yra gerai – paliekame tai kiekvieno individo supratimui. Šiemet sąmoningai renginį konstruojame kaip gyvą eksperimentą: kiek žmogui reikia laisvės kurti, būti? Žiūrovas galės netrukdomai judėti po visas erdves, rinktis savo stebėjimo kampą ar kompaniją šalia, galų gale išeiti, jei nepatiks. Gyvą vaizdą dubliuos galybė projekcijų – visas veiksmas online realiuoju laiku. Standartinis variantas šįkart neišdegs – intriga, net ir mums patiems, išliks iki paskutinės akimirkos“, – apie būsimą festivalį pasakojo jo idėjinė vadė Sandra Straukaitė.
Donelaičio „METAI‘2020“
Nors robotizacijos perspektyvos vilioja, tvariausia būtybe Žemėje išlieka žmogus – iš dulkės gimęs į dulkę pavirsi, ličio baterijų šiukšlynų nepaliksi. Amžinos jaunystės mitas sklaidosi taip pat greitai, kaip pernykštis silikonas ir savo kailiu supranti, kad amžius – tai tik požiūrio klausimas.
Kai komandoje dirba X, Y ir Z kartos žmonės, bendri sąlyčio taškai atsiranda netikėčiausiose vietose, o dažniausiai – virtualiojoje erdvėje. Daugiausiai gigabaitų šiandien „Mados infekcija“ pumpuoja iš Amsterdamo, kur gyvena ir dirba charakteringa menininkė Deimantė Jasiulevičiūtė, kurianti festivalio grafinį identitetą.
Nederėtų stebėtis, jei ant podiumo šalia anūko žingsniuos ir jo močiutė. „Kažkada brandžių asmenybių pasirodymas madų šou buvo šokiruojanti naujiena, šiandien – visuotinė realybė. Vienintelis dalykas, kuris neišvengiamai praeina, yra jaunystė“, – ironizavo S. Straukaitė.
Žmogus be vietos
Jei be telefono, tai be ryšio, jei be numerėlio, tai – be vietos. Pirmą kartą festivalio istorijoje bilietai be vietų, nes žiūrovai – lygiaverčiai renginio ir veiksmo dalyviai! Nuotaika neįpareigojanti – sėdėti nebūtina. Nebus blogo rakurso, žiūrėjimo kampą ir vietą galima bet kada drąsiai keisti.
Intensyvus tempas ir tik viena pertrauka. Vėluojančių traukinys nelauks, bet durų prieš nosį neužtrenks. Pernykštis 250 metrų ilgio podiumas, palyginus su šių metų ambicijomis, yra niekas. Atstumas iki modelių minimalus – kiekvienas kutiūras per ištiestą ranką.
Jei kažko nenufotografavote, vadinasi, pamatėte. I‘M NOT A ROBOT.
Festivalį iš dalies remia Lietuvos Kultūros taryba.
