Klaipėdoje dėl kelialapių į dainų konkursą „Slavianskij bazar“ aistringai varžėsi jaunieji atlikėjai

Vitebsko festivalyje mūsų šalį vasarą atstovaus nugalėtoja tapusi Karolina Lyndo, o vaikų grupėje - Kristupas Kerulis.

Nacionalinė jaunųjų talentų atranka į konkursą „Sliavianskij bazar“ Lietuvoje surengta pirmąjį kartą.

KKS erdvėse surengtame atrankos koncerte pasirodė 18 dalyvių iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Alytaus, kitų Lietuvos miestų. Dainininkai turėjo atlikti vieną slavų kompozitorių dainą ir kitą savo nuožiūra pasirinktą lietuvių arba užsienio autorių muzikinį kūrinį.

Suaugusiųjų atlikėjų nuo 18 iki 31 metų kategorijoje sunkia pergale džiaugėsi K. Lyndo, nurungusi, Meidę Šlamaitę, Diliarą Fazrachmanovą, Danilą Karabutą.

Teisę atstovauti Lietuvą konkurso „Slavianskij bazar“ vaikų nuo 8 iki 14 metų grupėje irgi nelengvai iškovojo K.Kerulis, aplenkęs konkurentus Paulių Rimeikį, Augustę Paulavičiūtę, Milėją Stankevičiūtę, Atėnę Ravinkaitę.

Dėl kelialapių į Vitebską dar varžėsi Zlata Sutnikova, Anastasija Zakrevskaja, Viltė Kirstukaitė, Aleksė Šlamaitė, Augustė Paulavičiūtė ir Atėnė Kiliotaitytė.

Geriausiai pasirodžiusiems jauniesiems atlikėjams tarptautinio meno festivalio "Slavianskij bazar" atstovai įteikė nacionalinės atrankos konkurso diplomus ir dovanas.

Žiūrovus dar linksmino vietinės baltarusių bendruomenės ansamblio "Kupolinka" ir vokalinės studijos "Lašeliukai" dainininkai.

„Jaudinausi kaip prieš „Eurovizijos“ konkursą. Tiek daug jaunųjų talentų susirinko, nebuvo lengva išrinkti geriausius. Tikiuosi, kad šis renginys visus dalyvius paskatins tobulėti, siekti aukštumų“, - prisipažino į KKS sceną iškopęs nacionalinės atrankos vertinimo komisijai vadovavęs muzikologas Darius Užkuraitis.

Klaipėdos koncertų salėje vykęs vokalistų konkurso „Slavianskij bazar“ nacionalinės atrankos konkursas – pirmasis per visą baltarusių festivalio istoriją.

„Džiugu, kad iniciatyvos organizuoti tokius renginius ėmėsi Lietuva. Iš jos estafetę perims Latvija, Estija, Izraelis, Bosnija ir Hercogovina - iki balandžio 1-osios jau žinosime visų nacionalinių atrankų užsienio šalyse rezultatus“, - kalbėjo meno festivalio „Slavianskij bazar“ generalinis direktorius Glebas Lapickis.

Pernai Rygoje vyko bendroji festivalyje „Slavianskij bazar“ dalyvaujančių Europos šalių atlikėjų atranka. Ten viešėjusi Lietuvos estrados primadona Birutė Petrikytė ir pasiūlė rengti konkursantų nacionalines atrankas. Tokiai dainininkės ir renginių prodiuserės idėjai pritarė Baltijos regiono, o paskui ir kitų šalių atstovai.

Nuolatinės konkurso „Slavianskij bazar“ viešnios ir vertinimo komisijų narės, šlagerių karalienės B.Petrikytė ir Rosita Čivilytė tikisi, jog nacionalinės atrankos bus naudingos visiems. Pasak jų, Lietuvoje ir kitose šalyse sužibėję nauji talentai baltarusių sumanyto renginio kokybės kortelę gali kilstelėti dar aukščiau.

„Toks ir yra pagrindinis šio renginio tikslas – lavinti vaikų ir jaunimo muzikinius gebėjimus, padrąsinti juos, kad dalyvautų tarptautiniuose projektuose ir konkursuose, skatinti kultūros ryšius“, - teigė B.Petrikytė.

Baltarusijos konsulas Klaipėdoje Nikolajus Logvinas sakė, jog „Slavianskij bazar“ atranka čia buvo surengta neatsitiktinai: „ Klaipėda - mūsų šalies prekių tranzito į Europos šalis vartai. Uostamiestyje susitelkusi veikli baltarusių bendruomenė „Krinica“. Nebus blogai, jeigu lietuviai daugiau žinos apie kaimynų kultūrą“.

Pirmojo „Slavianskij bazar“ nacionalinės atrankos koncerto Lietuvoje idėjai pritarė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas - buvęs profesionalus džiazo muzikantas, trimito virtuozas.

Ateityje atrankos konkursai iš Klaipėdos galbūt persikels į kitus šalies miestus. N.Logvinas ir B.Petrikytė kviečia juose dalyvauti ir Lietuvoje gyvenančius baltarusių kilmės jaunuosius atlikėjus.

Meno festivalio „Slavianskyj bazar“ istorija prasidėjo prieš 30 metų – tada Vitebske buvo surengtas pirmasis lenkų dainų konkursas. Paskui į jį įsijungė kitos didžiausios slavų pasaulio valstybės - Ukraina ir Rusija. Vitebske kasmet rengiamame tarptautiniame estrados vokalistų konkurse jau dalyvavo apie 80 šalių atstovai.

Atvykę į Baltarusiją konkurso dalyviai dvi dienas su profesionaliais režisieriais ir prodiuseriais repetuoja Minske, o paskui veiksmas persikelia į Vitebską. Atlikėjai koncertuoja apie 7000 žiūrovų talpinančioje Vasaros estradoje, prieš dešimtmetį apsaugotoje nuo kritulių didžiuliu stogu.

„Vaikų konkurso renginiai vyksta Vitebsko filharmonijoje, koncertų salėse, paveikslų galerijose, muziejumi paverstame buvusios dailės mokyklos, kuri mena pasaulinio garso žydų kilmės tapytoją Marką Šagalą, pastate“, - pasakojo G.Lapickis.

„Slavianskij bazar“ koncertuose spindėjo ryškiausi Rusijos bei Ukrainos estrados dainininkai: Filipas Kirkorovas, Ala Pugačiova, Valerijus Leontjevas, Olegas Gazmanovas, Igoris Krutojus, latvė Laima Vaikulė, ukrainietė Ruslana, vėliau nugalėjusi „Eurovizijos“ dainų konkurse, daug kitų žinomų atlikėjai.

Kviestinės žvaigždės, paklusdamos festivalio ir dainų konkurso organizatorių valiai bei nuostatoms, pristato išskirtines, specialiai parengtas, savo programas.

Vokalinio meistriškumo kalvė

„Slavianskij bazar“ laureatai vėliau sėkmingai pasirodo „Eurovizijos“ konkursuose arba būna priešingai - jau pelnę šlovę kituose europiniuose muzikos festivaliuose jie atvyksta į Baltarusiją ir čia išmėgina savo jėgas“, - kalbėjo Vitebsko kultūros centrui vadovaujantis G.Lapickis.

Vitebske sėkmė lydėjo ir lietuvius: Donatas Montvydas 2008 metais nuraškė pagrindinį slavų festivalio apdovanojimą Grand Prix“, o pernai 19-metė dainininkė Paulina Paukštaitytė, prieš tai išgarsėjusi nacionaliniame projekte „Lietuvos balsas, tapo suaugusiųjų konkurso diplomante.

Pirmajame etape visi konkurso dalyviai atlieka savo šalies kompozitorių dainas gimtąja kalba. Įveikusiems šį atrankos etapą suteikiama teisė didžiojoje Vasaros estradoje atlikti slavų autorių kūrinius, gyvai pritariant orkestrui. Trečioji konkursinė daina – pasaulinis hitas.

„Nesiekiame propaguoti vien tiktai slavų muzikos. Baltarusiams įdomios ir kitų pasaulio šalių dainos, atlikėjai. „Slavianskij bazar“ - pirmiausiai yra vokalinio meistriškumo kalvė, starto aikštelė aukštesniems jaunų ir talentingų atlikėjų skrydžiams“, - aiškino G.Lapickis.

Atlikėjus į Vitebską vilioja ir gana solidūs apdovanojimai: konkurso „Grand Prix“ iškovojusiems dainininkams įteikiamos 20 tūkst. JAV dolerių, o vaikų konkurso nugalėtojams - 5 tūkst. vertės piniginės premijos. Jauniems laureatams tokių sumų užtenka išleisti autorinių dainų albumus.

Konkursas „Slavianskij bazar“ išskleidė sparnus, kai jį pastebėjo ir ėmėsi globoti Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Jis niekada nepraleidžia pusketvirtos valandos trukmės atidarymo koncertų Vitebske. Bilietai į juos – patys brangiausi, kainuoja nuo 20 iki 100 eurų.

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ledo ritulio aikštelėse rungtyniaujantis A.Lukašenka, regis, neabejingas ir kultūrai. Tai jis įrodė, kai per šienapjūtę dalgiu šniojo žolę su svečiu – Baltarusiją aplankiusiu prancūzų aktoriumi Gerard'eu Depardie'u, iš V.Putino rankų gavusiu Rusijos pilietybę.

Baltarusijos vadovas susibičiuliavo ir su kita slavų pasauliui simpatizuojančia garsenybe Stivenu Sigalu - Rusijos ir Serbijos piliečiu. Amerikiečių kovinių filmų žvaigždė Baltarusijoje su A.Lukašenka pasigardžiuodamas krimto tenykščių daržininkų išaugintas sultingas morkas.

Balsingasis Baltarusijos prezidentas festivalio „Slavianskij bazar“ atidarymo koncertuose raiškiai pasveikina atvykusius dalyvius ir žiūrovus, bet savųjų vokalo galimybių jis viešai niekada neatskleidžia.

Kalbama, kad A.Lukašenka neabejingas ir muzikai, bajaną (rusų chromatinė armonika) išmoko virkdyti gal net geriau nei Viktoras Uspaskichas – dažnas konkursų „Auksiniai svogūnai“ figūrantas. Tiesa, šis politikas savo vokalinių ir kitokių talentų nevengia demonstruoti viešai.

V.Lukašenka, be kita ko, yra ir Baltarusijos karinių pajėgų vyriausiasis vadas. Jau žinoma, kad šiemet jo asmeniškai globojamo tarptautinio meno festivalio „Slavianskij bazar 2020“ dalyviams Vitebsko vasaros estradoje akomponuos ne bet koks, o prezidentinis orkestras.

Konkurso organizatoriai neslepia ketinimų pritraukti į Baltarusiją daugiau užsienio turistų iš Rytų ir Vakarų šalių. Pernai Vitebske vykę įvairūs renginiai sutraukė apie pusę milijono žiūrovų, išplatinta 70 tūkst. bilietų. Valstybės sieną kirto apie 7000 užsienio turistų.

Šią vasarą baltarusiai tikisi sulaukti ne mažiau žiūrovų ir svečių. Kitąmet „Slavianskij bazar“ pažymės savo 30-ąjį gimtadienį, tad numatytą programa jiems – kaip repeticija prieš jubiliejų.

Vitebsko festivalyje skamba ne vien tiktai dainos - daugiau kaip savaitę čia šurmuliuoja džiazo, gatvės muzikantai, vyksta teatrų festivaliai, įvairūs performansai. Vaikų konkurso inscenizacijos primena kokią nors pasaką, finaliniame koncerte su atlikėjais pasirodo ir baleto teatro šokėjai.

Viešososiose erdvėse įvairių šalių atstovai pristato tautinį kulinarijos paveldą, tautodailės kūrinius, šoka ir dainuoja. Pernai festivalio dalyviai grojo 20 metrų ilgio gitara, o šiemet rengiasi skrudinti blynus didžiausioje Europos keptuvėje.

„Įvertinome ir lietuvišką virtuvę, „Slavianskij bazar“ renginiouse „šiemet vėl dalyvaus Kaziuko mugių rengėjas Vytenis Urba su savo komanda“, - patrauklią programą žada festivalio "Slavianskij bazar" tarptautinių ryšių koordinatorė, muzikologė Svetlana Avdejeva.

Slavų pasaulį drebina dar vienas panašus muzikos projektas Rusijoje – tarptautinis jaunųjų atlikėjų konkursas „Novaja volna“. Jame pasirodę žinomi dainininkai irgi sutraukia nemenkas auditoriasą. Ar rusų keliamos bangos nenustelbs vitebskiečių festivalio „Slavianskij bazar“?

G.Lapickis šios problemos plačiau nekomentavo: „Tai skirtingo formato renginiai. „Novaja volna“ - klajojantis konkursas, startavęs Rygoje, vėliau persikėlęs į Jūrmalą, o dabar rengiamas Sočyje. Jis labiau skirtas televizijos žiūrovams, o mums svarbi kitokia auditorija, konkursų vietos nekeičiame“.

Vis dėlto, kuris slavų festivalis pagal rangą posovietinėje erdvėje yra viršesnis ir populiaresnis? S.Avdejeva siūlo nuspręsti patiems dalyviams ir žiūrovams: „Galiu tik priminti, kad konkursas „Novaja volna“ šiemet bus rengiamas 17-ąjį kartą. „Slavianskij bazar“ stažas solidesnis – dvigubai ilgesnis“.

Polockas baltarusių istorijos lopšys, o per šimtą kilometrų nuo jo nutolęs Vitebskas – šiuolaikinės baltarusių kultūros ir menų sostinė. Šiame už Vilnių ir Klaipėdą gerokai senesniame mieste dunkso buvusios tvirtovės kalva, išliko nemažai bažnyčių ir cerkvių.

Miesto centrą puošia paminklas 1318-1377 metais Vitebsko kunigaikštystę valdžiusiam Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnui Algirdui, Paminklas jo tėvui Gediminui pernai iškilo Lydoje, aikštėje prie restauruotos pilies, kurioje tuokėsi Algirdo sūnus Jogaila ir lenkaitė Jadvyga.

Klaipėdoje palinkėjęs sėkmės „Slavianskij bazar 2020“ nacionalinės atrankos laureatams ir dalyviams G.Lapickis lietuvius kvietė vasarą atvykti į Baltarusiją, patikinęs, jog pasienyje jokių problemų neiškils. Pasak jo, tarptautinis dainų konkursas Vitebske - bevizis renginys.

„Draugiški pasieniečiai praleis svečius iš Europos Sąjungos - tereikia iš anksto įsigyti bilietus arba turėti kvietimus. Jie prilygs nemokamoms „Slavianskij bazar“ vizoms, galios visą mėnesį“, - tvirtino dainų festivalio štabo generalinis vadovas G.Lapickis.