Nors nuo mažesnių gaisrų Sidnėjų skiria 50, o nuo didesnių – 300 kilometrų, lietuvis pasakojo, kad padariniai justi kasdien.
„Atrodytų, atstumas gana didelis, tačiau gaisrai apėmę milžiniškas teritorijas, todėl smogas pasiekia ir Sidnėjų. Situacija ypač bloga, kai temperatūra pakyla iki 30 laipsnių ir daugiau. Miestą užkloja rūkas, nematyti pastatų, statinių, esančių už kelių šimtų metrų. Pas mus dabar vasaros vidurys.
Būna, prabundi ryte ir eini uždaryti langų, nes pajunti degėsių kvapą. Vaizdas kaip prieš pasaulio pabaigą. Saulė ryte atrodo kaip milžiniškas raudonas kamuolys. Dangus turėtų būti giedras, ryškiai mėlynas, tačiau sutemsta vos prašvitus. Kartą pajuokavau, kad atrodo, jog gyvename nebe Žemėje, o Marse, nes viskas nutvieksta raudona spalva“, – pasakojo žinomas vyras.
Alina ne tik apniukusios dienos Sidnėjuje, bet ir ore tvyrantis kvapas. Martas pasakojo, kad dažnai mieste juntama smarvė.
„Kvapas toks, lyg kas nors degintų padangas. Mat Australijos augalai aliejingi, todėl gaisrai įsiplieskia greitai, tęsiasi ilgai ir sukelia daug dūmų. Jau pripratau prie nuolat kaukiančių gaisrinių mašinų sirenų. Iš tiesų karštomis dienomis atrodo, kad laikas tarsi sustoja, gatvės ištuštėja, miestą apgaubia raudonas rūkas, dangus ir saulė paraudonuoja, viską nukloja pelenai. Kuo kvėpuoji, gali pamatyti, kai pažvelgi į lauko kavinių staltieses, kurios turėtų būti baltos, o yra pajuodusios, su pelenų gabaliukais“, – kalbėjo jis.
Per gaisrus išsiskiriančios medžiagos kenkia sveikatai. Vyras kasdien naudoja akių lašus, nes jas perši.
Situacija Sidnėjuje pagerėja tik tuomet, kai temperatūra nukrinta, o žemę palaisto lietus ir pasikeičia vėjo kryptis. Tuomet, pasak Marto, atrodo, lyg nieko nebūtų buvę.
„Gaisrai Australijoje – ne naujiena, nes tai vienas sausiausių regionų. Žmonės jiems ruošiasi. Tiesiog šiemet jie prasidėjo anksčiau ir apėmė didesnius plotus. Gyvendamas Sidnėjuje aš jaučiau tik gaisrų pasekmes.
Vaizdus iš gaisrų epicentro galiu pamatyti tik per televizorių ar internete. Labai gaila namų ir artimųjų netekusių žmonių, gaila milijonų liepsnose pražuvusių gyvūnų. Atvirai sakant, pirmą kartą gyvenime patyriau tokių išgyvenimų. Kartais atrodo, kad esu filme, tačiau žinau, kad Australija – viena labiausiai pasaulyje išsivysčiusių šalių, tad viskas bus gerai ir ateityje panašių katastrofų pavyks išvengti“, – pozityviai pokalbį baigė Martas.
Primename, jog ugnis Australiją ėmė alinti dar rugsėjį. Krūmynų gaisrai šalyje vyksta kiekvienais metais, daliai augalijos jie būtini, todėl scenarijus itin nuspėjamas: ugnis dega tol, kol pūsteli šaltas vėjas, atnešantis liūtis.
Šiemet viskas kitaip – lietūs prasidėjo tik sausiui įsibėgėjus. Jie per silpni ir vargiai padeda stabdyti ugnį.
Gaisrai kasmet vis intensyvėja ir darosi vis labiau pragaištingi – šią problemą skatina klimato kaita.
Anot Sidnėjaus universiteto biologinės įvairovės eksperto Chriso Dickmano, manoma, kad per šio pavasario ir vasaros gaisrus (Australijoje dabar vasara. – Red.) žuvo daugiau nei milijardas gyvūnų.
