Birštono mineralų namų specialistai identifikavo šią išmanios visuomenės bėdą ir pasiūlė sąlyginai neskausmingą būdą reabilituotis – „OFFline“ iššūkį. Viskas, ko reikia, tai atvykti į viešbutį, kelioms dienoms palikti išmanųjį telefoną viešbučio administracijos seife ir mėgautis procedūromis bei poilsiu be technologijų. Rūta tuo ir pasinaudojo.
– Kas paskatino Tave priimti „OFFline“ iššūkį? Kažkokia priežastis ar tiesiog smalsumas?
– Esu girdėjusi apie tokio tipo programas, vykdomas daugelyje SPA tipo viešbučių Tailande, Indijoje, Ispanijoje ir visada norėjau pati tokią išbandyti. Kai išgirdau, kad tokiu būdu atitrūkti nuo technologijų galima ir Lietuvoje, iškart užrezervavau sau ir vyrui „detoksikacijos“ savaitgalį.
Pastaruoju metu daug laiko darbe ir namuose praleidžiu prie kompiuterio ar naršydama telefone, todėl sunku buvo įsivaizduoti, kaip atrodytų mano diena be šių įrenginių – įprastai, jeigu išeidama iš namų pamirštu telefoną, būtinai grįžtu jo pasiimti. Galų gale, norėjau pasitikrinti, kiek stipri yra mano priklausomybė ir kiek – valia.(Šypsosi)
– Kokios pirmosios mintys kilo supratus, kad tris dienas teks praleisti be mobiliojo telefono ir socialinių tinklų?
– Iš pradžių viskas buvo labai keista: kai tik įdėjau telefoną į viešbučio administratorių seifą, pajutau praradusi ryšį su pasauliu ir liūdesį, kad tris dienas nežinosiu, kas vyksta. Pirmą dieną, išeidama iš viešbučio kambario pietauti, vis patikrindavau kišenę ir rankinę – ar pasiėmiau telefoną. Kartu su vyru eidami nusistebėjome, kad, rodos, kažko trūksta, kažką pamiršome ir, kad dėl to kamuoja lengvas nerimas.
Dar vienas svarbus veiksnys, kuriam būtinas telefonas – vaikai. Aš, kaip ir daugelis mamų, sėdėdama restorane mėgstu duoti savo dukrelei telefoną, kad galėtume pavalgyti arba pabendrauti nors trumpam dviese su vyru, tačiau šiuo atveju, nebeliko įrankio užimti mažąją, kol mes valgome. Tiesa, viskas gavosi natūraliai ir dėl to nekilo jokių nesklandumų, netgi sakyčiau, Sofija, nematydama telefono, visiškai jį pamiršo ir domėjosi kitais dalykais. Savotiškas atradimas. (Šypsosi)
– Nejaugi buvo taip lengva ilsėtis be telefono?
– Sunku buvo tik vienu atveju – dėl galimybės fotografuoti. Labiausiai telefono man pritrūko pramogaujant su Sofija baseine, nes norėjosi nufotografuoti mažylę, jos džiaugsmą ir pramogas. O šiaip, esu intravertė ir visada mėgau būti viena, pati su savimi, tad ši programa padėjo po ilgo laiko vėl tai prisiminti ir tuo pasimėgauti.
– Galbūt, ši priverstinė vienatvė leido savyje įžvelgti kažką naujo?
– Kažko naujo, gal, ir neatradau, tiesiog supratau, kaip padeda žmogui pailsėti ramybė, tyla, susikaupimas ir savęs įsiklausymas. Labai džiaugiausi, kad visą dėmesį galėjau skirti savo šeimai, buvimui kartu ir bendravimui, nes namuose, turėdami telefonus rankose, dažniausiai būname užsiėmę jais ir prikaustyti įvykių kitų žmonių socialiniuose tinkluose.
Labai patiko jausmas, kad galėjau atsipalaiduoti ir mėgautis tyla, ypač tą pajutau po procedūrų, ramybės kambaryje, tik pastebėjau, kad daugelis viešbučio svečių, atėję išgerti arbatos ir atsipalaiduoti, iškart puldavo prie telefonų. Turbūt, įprastomis aplinkybėmis taip būčiau dariusi ir aš, todėl šiuo atveju labai džiaugiausi, kad jo neturėjau.
Tad, užtenka pačiam namie telefoną padėti į dėžutę ir mėgautis ramybe...
Tikrai manau, kad savarankiškai tai padaryti neįmanoma, taip, kaip ir prisiversti nuolatos sportuoti, nebent turi išskirtinai stiprų valios jausmą. Šiuo atveju kita aplinka padeda labiau atsipalaiduoti ir pamiršti kasdienę rutiną.
– Ar per tas tris dienas praleidai kažką, dėl ko gailiesi, kad ėmeisi šio eksperimento?
– Manau, kad nepraleidau nieko tokio svarbaus, kaip gali pasirodyti. Mes per daug sureikšminame tiek savo darbą, tiek savo svarbą, įsivaizduodami, kad be mūsų viskas sugrius. Iš tiesų, taip nėra, nes nepakeičiamų žmonių nėra. Žinoma, kalbant apie ilgesnį laiką, manau, būtų sunkiau, nes esame užimti žmonės: aš pati daug dirbu su klientais, su kuriais nemažai bendrauju socialiniuose tinkluose, ten pristatau savo kasdienės veiklos rutiną, viską, kas vyksta mano kuriamo mados prekės ženklo gyvenime. Man patinka dalintis savo mėgstamos veiklos rezultatais, taip pat atsiklausti savo klientų nuomonės apie vienus ar kitus gaminius.
– Kaip manai, kam tokia detoksikacija būtina?
– Pirmiausia, tai yra ne tik fizinis, bet ir psichologinis poilsis: mes nebedirbame sunkaus fizinio darbo, bet dirbame sunkų protinį darbą, visi kone kasdien patiriame įtampą, stresą, todėl toks poilsis padeda bent trumpam stabilizuoti savo būseną. Be to, visi šiais laikais naudojame telefonus – tiek dirbantys, tiek nedirbantys žmonės, pvz., vaikus auginančios mamos, ir visi praleidžiame daug laiko socialiniuose tinkluose, tad toks poilsis nuo telefono reikalingas visiems.
– Ar kartotum eksperimentą?
– Tikrai taip ir ilgesniam laikui. Norėčiau dar šiek tiek stabtelti ir įsiklausyti į save, o namuose ir darbuose tai padaryti labai sunku, todėl SPA aplinka ir detaliai apgalvota programa tam idealiai tinka. Kaip keistai beskambėtų, grįžau pailsėjusi psichologiškai, nes įprastai mes pernelyg daug savęs išdaliname aplinkai ir aplinkiniams. Nuo šiol man „OFFline“ asocijuosis su ramybe, poilsiu ir pabendravimu su šeima.
